Dīghanikāye《長部》22

(pc-)Mahāsatipaṭṭhānasutta 大念處經

Edited by Bhikkhu Metta明法比丘(Taiwan)

 

 

 

 

 

Mahāsatipaṭṭhānasutta 大念處經

content﹝目次﹞】

Mahāsatipaṭṭhānasutta 大念處經

Uddeso﹝總說﹞

Kāyānupassanā ānāpānapabba﹝身隨觀呼吸﹞

Kāyānupassanā iriyāpathapabba﹝身隨觀四威儀﹞

Kāyānupassanā sampajānapabba﹝身隨觀正知﹞

Kāyānupassanā paikūlamanasikārapabba﹝身隨觀厭逆作意﹞

Kāyānupassanā dhātumanasikārapabba﹝身隨觀界作意﹞

Kāyānupassanā navasivathikapabba﹝身隨觀九種墓地觀﹞

Vedanānupassanā﹝受隨觀﹞

Cittānupassanā﹝心隨觀﹞

Dhammānupassanā nīvaraapabba﹝法隨觀﹝五﹞蓋﹞

Dhammānupassanā khandhapabba﹝法隨觀﹝五﹞蘊﹞

Dhammānupassanā āyatanapabba﹝法隨觀﹝十二﹞處﹞

Dhammānupassanā bojjhagapabba﹝法隨觀﹝七﹞覺支﹞

Dhammānupassanā saccapabba﹝法隨觀﹝四﹞諦﹞

Dukkhasaccaniddeso (苦諦解說)

Samudayasaccaniddeso (集諦解說)

Nirodhasaccaniddeso (滅諦解說)

Maggasaccaniddeso (道諦解說)

____________________________

經典出自︰《中部10經》M.10./I,55~63.。《長部22經》大念處經(D.22./II,290~315) (18~21.)
參考︰廖文燦譯:《念的站立在前經》感謝依華居士校對。


Mahāsatipaṭṭhānasutta 大念處經

Eva me   suta      eka  samaya

如是  被我   已聽到                 

eva me     suta       eka (adj.)    samaya(m.)

adv.  s.Ins. pp.(n.s.Nom.)                adv.

如是我聞。一時,

 

Bhagavā          kurūsu    viharati  Kammāsadhamma nāma  Kurūna nigamo.

世尊(有幸者)     在諸俱盧人()  他住       劍磨瑟曇           名叫    諸俱盧人  

Bhaga(幸福)+vant()  kuru       viharati   Kammāsadhamma      nāma    Kuru     nigama

m.s.Nom.           m.p.Loc.    3s.pres.      n.s.Nom.            adv.   m.s.Nom.  m.s.Nom.

世尊住在俱盧人中。俱盧人的市鎮,叫做劍磨瑟曇。

 

Tatra    kho   Bhagavā   bhikkhū  āmantesi–   “bhikkhavo”ti.

在彼處  強調詞    世尊       諸比丘!   喊、喚      諸比丘!   引號

Tatra     kho    Bhagavant    bhikkhu    āmantesi      bhikkhu    ti(=iti)

adv.      adv.    m.s.Nom.   m.p.Acc.   3s.aor.        m.p.Voc.    ind.

在那裡,世尊喊諸比丘:「諸比丘!」

 

 “Bhadante”ti   te    bhikkhū  Bhagavato  paccassosu. Bhagavā etadavoca--

祥善者  引號  他們    諸比丘!    世尊     回答、回應    世尊     

Bhadanta   ti     te     bhikkhu    Bhagavant   paissuṇāti   Bhagavā eta+avoca=etad avoca

m.s.Voc.      m.p.Nom. m.p.Nom.    m.s.Dat.      3p.aor.     m.s.Nom. n.s.Acc. 3s.aor

「祥善者!」那些比丘應世尊。世尊說了這:

 

Uddeso 總說

“Ekāyano    aya,  bhikkhave,  maggo  1sattāna visuddhiyā,

  路徑     這、此    諸比丘!   道、路    諸有情的     為清淨

eka+ayana<eti<i aya    bhikkhu     magga     satta        visuddhi

m.s.Nom.  m.s.Nom.   m.p.Voc.   m.s.Nom.   m.p.Gen.       f.s.Dat.

「諸比丘!這一條道路[1]1(ㄨㄟˋ)諸有情的清淨,

 

2sokaparidevāna samatikkamāya, 3dukkhadomanassāna  atthagamāya,

悲傷   哭泣的    一起 超越                憂的             為滅絕

soka+parideva    sam + ati+k+kama      dukkha+domanassa     atthagama(=atthagama)

m.   m.p.Gen.         m. adj.(n.s.Dat.)    m.     n.p.Gen.          m.s.Dat.

2為諸悲傷及諸啼哭的超越,3為諸苦憂的消滅,

 

4ñāyassa adhigamāya, 5nibbānassa sacchikiriyāya, yadida cattāro satipaṭṭhānā.

真理的      獲得        涅槃的       作證      凡是         念住(念的站立在前)

ñāya     adhigama      nibbāna     sacchikiriya   yad + ida   catu   satipaṭṭhāna

m.s.Gen.  m.s.Dat.       n.s.Gen.       f.s.Dat.         ind.  m.p.Nom.  n.p.Nom.

4為真理的獲得,5為涅槃的作證,就是四念住。

 

 “Katame cattāro?   Idha,  bhikkhave, bhikkhu  kāye  kāyānupassī    viharati

何者?            在此處   諸比丘!    比丘     在身       隨觀        他住

Katama     catu      idha    bhikkhu     bhikkhu   kāye   kāya+anupassin      viharati

adj.(m.p.Nom.) m.p.Nom.  adv.   m.p.Voc.    m.s.Nom.  m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

哪四種?在這裡,諸比丘!比丘在身隨觀身而住,

 

ātāpī    sampajāno   satimā,    vineyya     loke   abhijjhādomanassa;

熱心      一起      有念、具念   引離、調伏   世間     貪欲       

ātāpin    sam+pajāna    satimant  vineti< vi+neti loka    abhijjhā + domanassa

adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  ger.(abs.)   m.s.Loc.    f.        n.s.Acc.

熱心、正知、具念,引離在世間的貪、憂[2]

 

vedanāsu     vedanānupassī   viharati  ātāpī  sampajāno    satimā,

在諸感受     諸感受    隨觀      他住    熱心     一起         有念

vedanā       vedanā+anupassin    viharati   ātāpin    sam-pajāna     satimant

f.p.Loc.       f.  adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.  adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)

在諸感受隨觀諸感受而住,熱心、正知、具念,

 

 

vineyya loke  abhijjhādomanassa; citte cittānupassī  viharati ātāpī sampajāno satimā,

引離    在世間                  在心     隨觀     他住    熱心  一起知    有念

vineti    loka   abhijjhā + domanassa   citta  citta+anupassin viharati  ātāpin  sam-pajāna satimant

ger.(abs.)m.s.Loc.  f.       n.s.Acc.  n.s.Loc.  n.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(m.s.Nom.)   

引離在世間的貪、憂;在心隨觀心而住,熱心、正知、具念,

 

vineyya loke abhijjhādomanassa; dhammesu    dhammānupassī   viharati

引離    在世間                   在諸法      ()      隨觀       他住

vineti    loka   abhijjhā + domanassa   dhamma      dhamma+anupassin     viharati

ger.(abs.)m.s.Loc.  f.        n.s.Acc.    n.p.Loc.        n.  adj.(m.s.Nom.)    3s.pres.

引離在世間的貪、憂;在諸法隨觀諸法[3]而住,

 

ātāpī     sampajāno   satimā,  vineyya     loke   abhijjhādomanassa.

熱心      一起      有念、具念   引離      在世間     貪欲       

ātāpin    sam+pajāna    satimant vineti< vi+neti loka    abhijjhā + domanassa

adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  ger.(abs.) m.s.Loc.      f.      n.s.Acc.

熱心、正知、具念,引離在世間的貪、憂。

 

Uddeso niṭṭhito.

 

Kāyānupassanā ānāpānapabba ﹝身隨觀呼吸﹞

 “Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati?  Idha, bhikkhave,

如何    此外   諸比丘!  比丘     在身     隨觀     他住    在此處  諸比丘!

kathaṁ+ca      bhikkhu  bhikkhu   kāye  kāya+anupassin  viharati   idha   bhikkhu

adv.          m.p.Voc. m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.   adv.   m.p.Voc.

然而,諸比丘!比丘如何在身隨觀身住?在這裡,諸比丘!

 

bhikkhu    araññagato   vā  rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nisīdati,

比丘       曠野  已去             已去        已去    他坐

bhikkhu    arañña + gata     vā  rukkha+mūla+gata     suñña+agāra+gata     nisīdati

m.s.Nom.   n.  pp.(m.s.Nom.)    m.     n. pp.(m.s.Nom.) adj.  n. pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.

比丘去曠野[4],或去樹下,或去空屋坐,

pallaka  ābhujitvā,  uju  kāya paidhāya, parimukha sati upaṭṭhapetvā.

跏趺       彎之後       正直        設定       鼻端          使...站在近處

pallaka  ābhujati <ā+ bhuj uju  kāya   paidhati  parimukha sati <upaṭṭhapeti<upaṭṭhāti / upaṭṭhahati

m.s.Acc.   ger.    adj.(m.s.Acc.) m.s.Acc.  ger.        adv.     f.s.Acc.   ger. caus.

結跏趺後,端正身體後,使()念於鼻端[5]現起之後,

 

So satova assasati, satova passasati.  Dīgha vā assasanto ‘dīgha assasāmī’ti pajānāti,

+如此 他吸氣        他呼氣      長的 連詞 正在吸氣    長的   我吸氣     他詳知

ta sato+va  assasati  sato-va  passasati    dīgha      assasanta   dīgha  assasati   ti  pa-jānāti

m.s.Nom.  3s.pres.         3s.pres.  adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.)1s.pres.  3s.pres.

他具念的[6]吸氣,他具念的呼氣。正在吸氣長,他詳知︰『我吸氣長』,

 

dīgha vā passasanto ‘dīgha passasāmī’ti  pajānāti,  rassa  vā  assasanto

長的  連詞 正在吸氣    長的    我吸氣      他詳知     短的   連詞   正在吸氣

dīgha   passasanta<passasati dīgha  passasati  ti    pa-jānāti    rassa      assasanta<assasati

adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres.  3s.pres.  adj.(m.s.Acc.)  ppr.(m.s.Nom.)

或正在呼氣長,他詳知︰『我呼氣長』;或正在吸氣短,

 

‘rassa assasāmī’ti pajānāti, rassa vā passasanto ‘rassa passasāmī’ti pajānāti,

短的    我吸氣     他詳知   短的 連詞 正在呼氣者  短的     我呼氣      他詳知

rassa   assasati  ti  pa-jānāti   rassa     passasanta    rassa   passasati  ti  pa-jānāti< ñā

adj.(m.s.Acc.) 1s.pres. 3s.pres. adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres.   3s.pres.

他詳知︰『我吸氣短』,或正在呼氣短者,他詳知︰『我呼氣短。』

 

 

‘sabbakāyapaisavedī[7] assasissāmī’ti sikkhati, ‘sabbakāyapaisavedī passasissāmī’ti sikkhati

一切身(=全息) 感受    我將呼氣       他學    一切       感受      我將吸氣     他學

sabba+kāya+paisavedin  assasati  ti  sikkhati  sabba+kāya+paisavedin  passasati  ti sikkhati

adj.   m.  m.s.Nom.     1s.fut.      3s.pres.   adj.   m. adj.(m.s.Nom).  1s.fut.       3s.pres.

他學︰『感受全()息,我將吸氣』,他學︰『感受全()息,我將呼氣』;

 

‘passambhaya   kāyasakhāra  assasissāmī’ti  sikkhati,

正在使...輕安      +  (=一起作)   我將吸氣        他學

passambhati      kāya+sakhāra       assasati    ti   sikkhati

ppr.(m.s.Nom.)      m.    s.Acc.        1s.fut.         3s.pres.

他學︰『正使身行[8]輕安,我將吸氣』,

 

‘passambhaya kāyasakhāra  passasissāmī’ti  sikkhati.

正在使...輕安      +  (=一起作)   將呼氣        他學

passambhati       kāya+sakhāra       passasati   ti   sikkhati

ppr.(m.s.Nom.)    m.    s.Acc.         1s.fut.          3s.pres.

他學︰『正使身行輕安,我將呼氣。』

 

“Seyyathāpi, bhikkhave, dakkho bhamakāro vā bhamakārantevāsī vā dīgha vā añchanto

像、譬如    諸比丘!    熟練   作轆轤     作轆轤者的弟子      長的  正在

seyyathā+pi   bhikkhu   dakkha  bhamakāra     bhamakāra+antevāsin       dīgha  añchanta<añch

adv.        m.p.Voc.   m.s.Nom. m.s.Nom.     m.      m.s.Nom.  adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.)

諸比丘!譬如熟練的轉轆轤者,或轉轆轤者的徒弟,正在長轉,

 

‘dīgha añchāmī’ti pajānāti,  rassa  vā añchanto ‘rassa añchāmī’ti pajānāti;

  長的   我轉      他詳知      短的  連詞  正在轉    短的   我轉     他詳知

dīgha   añchāmi    pajānāti     rassa         añchati    rassa   añchati     pajānāti

 adj.(m.s.Acc.) 1s.pres. 3s.pres.  adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) 1s.pres. 3s.pres.

他詳知︰『我長轉』;或正在短轉,他詳知︰『我短轉』;

 

 

 

evameva kho, bhikkhave, bhikkhu dīgha vā assasanto ‘dīgha assasāmī’ti pajānāti,

同樣地        諸比丘!   比丘     長的 連詞 正在呼氣   長的   我呼氣     他詳知

eva+eva kho  bhikkhu    bhikkhu   dīgha      assasanta   dīgha   assasati  ti  pajānāti

adv.          m.p.Voc.  m.s.Nom. adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres. 3s.pres.

同樣地,諸比丘!比丘正在呼氣長,他詳知︰『我呼氣長』,

 

dīgha vā  passasanto ‘dīgha passasāmī’ti pajānāti, rassa vā  assasanto

長的  連詞 正在呼氣者    長的     我呼氣     他詳知   短的       正在吸氣

dīgha      passasanta     dīgha     passasati    pajānāti   rassa       assasanta

adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres.  3s.pres. adj.(m.s.Acc.)  ppr.(m.s.Nom.)

或正在呼氣長,他詳知︰『我呼氣長』;或正在吸氣短,

 

‘rassa assasāmī’ti pajānāti, rassa vā passasanto  ‘rassa  passasāmī’ti  pajānāti;

短的    我吸氣     他詳知    短的 連詞  正在吸氣    短的      我吸氣短      他詳知

rassa   assasati     pajānāti    rassa      passasanta    rassa      passasati   ti   pajānāti

adj.(m.s.Acc.) 1s.pres. 3s.pres. adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres.        3s.pres.

他詳知︰『我吸氣短』;或正在呼氣短,他詳知︰『我呼氣短。』

 

‘sabbakāyapaisavedī assasissāmī’ti sikkhati, ‘sabbakāyapaisavedī passasissāmī’ti sikkhati;

一切身(=全息) 感受    我將吸氣     他學   一切       感受      我將呼氣     他學

sabba+kāya+paisavedin  assasati   sikkhati  sabba+kāya+paisavedin  passasati     sikkhati

adj.   m.  m.s.Nom.    1s.fut.     3s.pres.   adj.   m. adj.(m.s.Nom).  1s.fut.       3s.pres.

他學︰『感受全()息,我將吸氣』,他學︰『感受全()息,我將呼氣』;

 

‘passambhaya kāyasakhāra assasissāmī’ti sikkhati,

正在使...輕安    +  (=一起作)  我將吸氣      他學

passambhati     kāya+sakhāra      assasati   ti  sikkhati

ppr.(m.s.Acc.)    m.   m.s.Acc.       1s.fut.      3s.pres.

他學︰『正使身行輕安,我將吸氣』,

 

‘passambhaya kāyasakhāra passasissāmī’ti sikkhati.

正在使...輕安     +  (=一起作)  將呼氣     他學

passambhati      kāya+sakhāra      passasati   ti  sikkhati

ppr.(m.s.Acc.)    m.   m.s.Acc.       1s.fut.       3s.pres.

他學︰『正使身行輕安,我將呼氣。』

 

 

 

Iti ajjhatta vā  kāye kāyānupassī viharati, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati,

這樣 身內       在身      隨觀    他住    在外部     在身      隨觀     他住

iti  ajjhatta     kāya  kāya+anupassin  viharati  bahiddhā   kāya  kāya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.  adv.    m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

這樣在身內,在身隨觀身而住;或在身外,在身隨觀身而住;

 

ajjhattabahiddhā    vā  kāye  kāyānupassī viharati; samudayadhammānupassī vā

身內    身外         在身     身隨觀      他住     起因、集       隨觀  

ajjhatta+bahiddhā         kāya   kāya+anupassin  viharati   samudaya+dhamma+anupassin

adj.      adv.         m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.    m.       n.   adj.(m.s.Nom.)

或在身內及身外,在身隨觀身而住。在身隨觀集法而住;

 

kāyasmi viharati, vayadhammānupassī    vā   kāyasmi   viharati,

在身       他住               隨觀             在身         他住

kāya      viharati  vaya+dhamma+anupassin            kāya         viharati

m.s.Loc.  3s.pres.    m.   n.  adj.(m.s.Nom.)          m.s.Loc.       3s.pres.

或在身隨觀滅法而住;

 

samudayavayadhammānupassī   vā kāyasmi viharati.

起因                隨觀         在身      他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin       kāya      viharati

m.        m.    n.  adj.(m.s.Nom.)   m.s.Loc.     3s.pres.

或在身隨觀集法及(隨觀)滅法而住,

 

‘Atthi  kāyo’ti  vā  panassa    sati   paccupaṭṭhitā  hoti.

存在            或又            已在前站立     變成

atthi    kāya        pana+ assa     sati     paccupaṭṭhita   hoti

3s.pres. m.s.Nom.        m.s.Gen.   f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

或『身存在』的念現起,

 

Yāvadeva     ñāṇamattāya  paissatimattāya[9]  anissito ca viharati,

直到   如此       已沉浸      憶念   已沉浸   已無依靠    他住

yāva+d+eva    ñāṇa+matta<mad   paissati+matta     anissita     viharati

adv.      n.   pp.(f.s.Abl.)    f.  pp.(f.s.Abl.)  pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,

 

na ca kiñci loke upādiyati. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati.

並且 任何 在世間  他取    如是      諸比丘!     比丘   在身      隨觀   他住

na ca kiñci  loka  upādiyati  eva+pi     bhikkhu     bhikkhu  kāya  kāya+anupassin viharati

ind.  m.s.Loc. 3s.pres.   adv.         m.p.Voc.  m.s.Nom. m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

並且在世間一無所取。諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

Ānāpānapabbaniṭṭhita.

 

 Kāyānupassanā iriyāpathapabba ﹝身隨觀四威儀﹞

 

Puna capara, bhikkhave, bhikkhu gacchanto vā ‘gacchāmī’ti pajānāti,

再者        諸比丘!   比丘     正在去         我去       他詳知

bhikkhu    bhikkhu  gacchanta      gacchati      pajānāti

ind.         m.p.Voc.  m.s.Nom.  ppr.(m.s.Nom.)  1s.pres.      3s.pres.

再者,諸比丘!正在去的比丘,他詳知︰『我去』;

 

hito vā  hitomhī’ti  pajānāti, nisinno vā ‘nisinnomhī’ti pajānāti, sayāno vā

已站立  已站立+ ()   他知     已坐        已坐  ()   他知     臥的

hita     hita+amhi    pajānāti   nisinna      nisinna+amhi    pajānāti   sayāna

pp.(m.s.Nom.) pp. 1s.pres.  3s.pres.  pp.(m.s.Nom.)  pp.  1s.pres.  3s.pres.  adj.(m.s.Nom.)

或正在站著,他詳知︰『我站著』;或正在坐著,他詳知︰『我坐著』;

 

‘sayānomhī’ti pajānāti. Yathā yathā vā panassa kāyo paihito hoti tathā tathā na pajānāti.

臥的  () 他詳知   如此  如此        已設定 變成 ...如是     詳知

sayāna+amhi   pajānāti               pana+assa   kāya  paihita  hoti            na  pajānāti

adj.  1s.pres.  3s.pres.                 m.s.Gen. m.s.Nom. pp.(m.s.Nom.) 3s.pres. n.s.Acc. 3s.pres.

正在臥著,他詳知︰『我臥著』。又他的身體無論成為何種姿態,就這樣他以這種方式詳知它。

 

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati,

這樣  身內       在身      隨觀    他住    在外部   在身      隨觀    他住

iti  ajjhatta       kāya   kāya+anupassin viharati  bahiddhā    kāya  kāya+anupassin viharati

ind.   adv.       m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住;或在身外[10],在身隨觀身而住;

 

Ajjhattabahiddhā   vā  kāye kāyānupassī  viharati;

身內   身外                 隨觀      他住

ajjhatta+bahiddhā         kāya  kāya+anupassin   viharati

adj.      adv.           m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

或在身內及身外,在身隨觀身而住。

 

samudayadhammānupassī vā kāyasmi viharati, vayadhammānupassī vā kāyasmi viharati,

(起因)        隨觀      在身    他住            隨觀        在身    他住

samudaya+dhamma+anupassin    kāya   viharati  vaya+dhamma+anupassin     kāya    viharati

m.        n.  adj.(m.s.Nom.)  m.s.Loc. 3s.pres.   m.      n.  adj.(m.s.Nom.) m.s.Loc.  3s.pres.

在身隨觀集法而住;或在身隨觀滅法而住;

 

samudayavayadhammānupassī vā kāyasmi viharati.

(起因)     法隨觀           在身      他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin     kāya     viharati

m.       m.    n.  adj.(m.s.Nom.)  m.s.Loc.    3s.pres.

或在身隨觀集法及(隨觀)滅法而住;

 

‘Atthi  kāyo’ti vā panassa  sati   paccupaṭṭhitā  hoti.

它存在                   已在前站立     變成

atthi   kāya      pana+assa  sati     paccupaṭṭhita     hoti

3s.pres. m.s.Nom.    m.s.Gen. f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

或『身存在』的念現起,

 

Yāvadeva ñāṇamattāya paissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.

直到  如此     已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 並且 任何 在世間  他取

yāva+d+eva  ñāṇa+matta<mad paissati+matta  anissita    viharati      kiñci  loka upādiyati

adv.   n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

 

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī  viharati.

如是      諸比丘!     比丘   在身      隨觀身   他住

eva+pi     bhikkhu     bhikkhu  kāya  kāya+anupassin  viharati

adv.         m.p.Voc.  m.s.Nom. m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

 Iriyāpathapabba  niṭṭhita.

Kāyānupassanā sampajānapabba ﹝身隨觀正知﹞

 

Puna capara, bhikkhave, bhikkhu abhikkante paikkante sampajānakārī hoti,

再者        諸比丘!    比丘      前進      返回    一起    作者  他成為

bhikkhu    bhikkhu  abhikkanta  paikkanta  sam-pajāna+kārin  hoti

ind.        m.p.Voc.  m.s.Nom. pp.(m.s.Loc.) pp.(m.s.Loc.) adj.   m.s.Nom. 3s.pres.

再者,諸比丘!比丘向前()、返回(),成為全知者

 

ālokite    vilokite   sampajānakārī hoti, samiñjite pasārite  sampajānakārī  hoti,

看前面     看旁邊    一起    作者 他成為  彎曲    伸出    一起    作者   他成為

ālokita     vilokita    sam-pajāna+kārin  hoti  samiñjita  pasārita  sam-pajāna+kārin   hoti

pp.(m.s.Loc.) pp.(m.s.Loc.) adj.  m.s.Nom. 3s.pres. pp.(m.s.Loc.) pp.(m.s.Loc.)adj. m.s.Nom.  3s.pres.

看前面時,看旁邊時,成為全知者;彎曲時,伸出時,成為全知者;

 

saghāṭipattacīvaradhārae   sampajānakārī  hoti,

僧伽梨          攜帶    一起    作者   他成為

saghāṭi +patta+cīvara+dhāraa  sam-pajāna+kārin   hoti

 f.      m.     n.   n.s.Loc.        m.s.Nom.  3s.pres.

攜帶僧伽梨衣及鉢及衣時,成為全知者;

 

asite    pīte  khāyite  sāyite  sampajānakārī  hoti,

                       一起    作者  他成為

asita       pīta  khāyita  sāyita    sam-pajāna+kārin  hoti

pp.(m.s.Loc.)                  adj.  m.s.Nom.   3s.pres.

吃、喝、嚼、嘗時,成為全知者;

 

uccārapassāvakamme   sampajānakārī hoti,

大便   小便    動作    一起    作者  他成為

uccāra+passāva+kamma   sam-pajāna+kārin  hoti

 m.     m.    n.s.Loc.  adj.   m.s.Nom.  3s.pres.

大便、小便時,成為全知者;

 

gate   hite  nisinne  sutte  jāgarite  bhāsite  tuhībhāve  sampajānakārī  hoti.

      站立          睡眠     清醒          變成沈默     一起    作者  他成為

gata    hita   nisinna   sutta    jāgarita   bhāsita    tuhībhāva   sam-pajāna+kārin  hoti

pp.(m.s.Loc.)″                             m.s.Loc.    adj.   m.s.Nom.  3s.pres.

去、站、坐、睡、醒、語、默時,成為全知者。

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati …pe…

這樣 身內        在身       隨觀    他住

iti  ajjhatta     kāya  kāya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住()

 

evampi kho, bhikkhave, bhikkhu  kāye  kāyānupassī   viharati.

如是       諸比丘!     比丘   在身       隨觀身      他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu  kāya   kāya+anupassin    viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

Sampajānapabba niṭṭhita.

 

Kāyānupassanā paikūlamanasikārapabba﹝身隨觀厭逆作意﹞

Puna capara, bhikkhave, bhikkhu imameva  kāya  uddha  pādatalā,

再者        諸比丘!    比丘    如此   身體     向上       足掌

bhikkhu   bhikkhu   ima+eva  kāya    uddha   pādatala

ind.         m.p.Voc.  m.s.Nom.  m.s.Acc. ind. m.s.Acc.  adv.      n.s.Abl.

再者,諸比丘!比丘對這身體,從腳掌往上,

 

adho kesamatthakā,  tacapariyanta  pūra nānappakārassa asucino paccavekkhati–

向下               末端、界限  充滿的  種種 種類的     不淨       ...觀察

adho  kesa+matthaka   taca + pariyanta    pūra   nāna-pakāra      asuci     paccavekkhati

adv.  m.   m.s.Abl.    m. adj.(s.Acc.) adj.(m.s.Acc.) adj.(m.s.Gen.) adj.(m.s.Gen.)   3s.pres.

從頭頂往下,()皮包著,他觀察充滿種種的不淨:

 

‘atthi imasmi  kāye  1kesā  2lomā  3nakhā 4dantā  5taco  6masa 7nhāru

存在    在此    在身   諸頭髮   諸身毛  諸指甲  諸牙                   

atthi    aya    kāya   kesa    loma     nakha  danta   taca      masa    nhāru

3s.pres. m.s.Loc. m.s.Loc. m.p.Nom. n.p.Nom. m.p.Nom. m.p.Nom. n.s.Nom.  n.s.Nom.  m.s.Nom.

『在此身,有1頭髮、2身毛、3指甲、4牙、5皮、6肉、7腱、

 

8aṭṭhi  9aṭṭhimiñja 10vakka  11hadaya  12yakana 13kilomaka 14pihaka

         骨髓          腎臟       心臟         肝臟        肋膜       脾臟

aṭṭhi      aṭṭhimiñja       vakka       hadaya       yakana     kilomaka     pihaka

n.s.Nom.   f.s.Nom.      n.s.Nom.     n.s.Nom.      n.s.Nom.   n.s.Nom.     n.s.Nom.

8骨、9骨髓、10腎臟、11心臟、12肝臟、13肋膜、14脾臟、

 

15papphāsa 16anta 17antagua 18udariya 19karīsa 20pitta 21semha

肺臟              腸間膜                              

papphāsa      anta    antagua      udariya     karīsa     pitta     semha

n.s.Nom.     n.s.Nom.  n.s.Nom.     n.s.Nom.   n.s.Nom.  n.s.Nom.   n.s.Nom.

15肺臟、16腸、17腸間膜、18胃、19糞、20膽、21痰、

 

22pubbo 23lohita 24sedo 25medo 26assu 27vasā 28kheo 29sighāṇikā 30lasikā 31muttan’ti.

                 脂肪        油脂    唾液     鼻涕     關節滑液   尿

pubba   lohita   seda    meda    assu  vasā    khea   sighāṇikā    lasikā    mutta   ti

m.s.Nom. n.s.Nom. m.s.Nom. m.s.Nom. n.s.Nom. f.s.Nom. m.s.Nom. f.s.Nom.  f.s.Nom.   n.s.Nom.

22膿、23血、24汗、25脂肪、26淚、27油脂、28唾液、29鼻涕、30關節滑液、31尿。

 

 “Seyyathāpi, bhikkhave, ubhatomukhā putoi[11]  pūrā  nānāvihitassa     dhaññassa,

譬如          諸比丘!                 充滿的 種種的  已供給        穀物

seyyathā+pi    bhikkhu    ubhato+mukha  putoi    pūra    nānā + vihita        dhañña

adv.          m.p.Voc.   adj.   f.s.Nom. f.s.Nom. adj.(f.s.Nom.)adj. pp.(n.s.Gen.)    n.s.Gen.

諸比丘!好像兩口的袋,充滿種種供應的穀物,

 

seyyathida  sālīna vīhīna muggāna māsāna tilāna  taṇḍulāna.

       ()      稻穀        綠豆        菜豆       芝麻       米粒

sa+yathā+ida    sāli       vīhi       mugga        māsa       tilāna     taṇḍula

ind.     m.p.Gen.   m.p.Gen.    m.p.Gen.     m.p.Gen.    n.p.Gen.    n.p.Gen.

這就是:米、稻穀、綠豆、菜豆、芝麻、糙米[12]

 

Tamena    cakkhumā  puriso  muñcitvā  paccavekkheyya–

   這、那    有眼的             釋放       ...觀察

ta+ena<eta  cakkhumant   purisa    muñcati   paccavekkhati(<pai+ava+ikkh)

3s.Acc. s.Acc. adj.(m.s.Nom.) m.s.Nom.    ger.        3s.opt.

有眼睛的人把它倒出來之後,能觀察到:

 

 

 

‘ime  sālī  ime  vīhī  ime  muggā  ime  māsā  ime  tilā  ime  taṇḍulā’ti.

這些     這些   稻穀  這些   綠豆    這些   菜豆   這些  芝麻  這些   糙米

aya  sāli  aya   vīhi  aya mugga  aya   māsa  aya   tila   aya   taṇḍula

m.p.Nom.                           n.p.Nom.           

『這些是米,這些是稻穀,這些是綠豆,這些是菜豆,這些是芝麻,這些是糙米。』

 

Evameva kho, bhikkhave, bhikkhu imameva  kāya  uddha  pādatalā,

同樣地        諸比丘!    比丘    如此   身體     向上       足掌

eva+eva      bhikkhu    bhikkhu  ima+eva   kāya    uddha    pādatalā

adv.           m.p.Voc.  m.s.Nom.  m.s.Acc. ind. m.s.Acc.  adv.      n.s.Abl.

同樣地;諸比丘!比丘對這身體,從腳掌往上,

 

adho kesamatthakā,  tacapariyanta  pūra nānappakārassa asucino paccavekkhati–

向下                末端、界限  充滿的  種種 種類的    不淨       ...觀察

adho  kesa+matthaka   taca + pariyanta    pūra   nāna-pakāra      a+suci     paccavekkhati

adv.  m.   m.s.Abl.    m. adj.(s.Acc.) adj.(m.s.Acc.) adj.(m.s.Gen.) adj.(m.s.Gen.)   3s.pres.

從頭頂往下,()皮包著,他觀察充滿種種的不淨:

 

 ‘atthi imasmi  kāye  1kesā  2lomā  3nakhā 4dantā  5taco  6masa 7nhāru

存在    在此    在身   諸頭髮   諸身毛  諸指甲  諸牙                   

atthi    aya    kāya    kesa    loma     nakha  danta   taca      masa     nhāru

3s.pres. m.s.Loc. m.s.Loc. m.p.Nom. n.p.Nom. m.p.Nom. m.p.Nom. n.s.Nom.  n.s.Nom.  m.s.Nom.

『在此身,有1頭髮、2身毛、3指甲、4牙、5皮、6肉、7腱、

 

8aṭṭhi  9aṭṭhimiñja 10vakka  11hadaya  12yakana 13kilomaka 14pihaka

         骨髓          腎臟       心臟         肝臟        肋膜       脾臟

aṭṭhi      aṭṭhimiñja       vakka       hadaya       yakana     kilomaka     pihaka

n.s.Nom.   f.s.Nom.      n.s.Nom.     n.s.Nom.      n.s.Nom.   n.s.Nom.     n.s.Nom.

8骨、9骨髓、10腎臟、11心臟、12肝臟、13肋膜、14脾臟、

 

15papphāsa 16anta 17antagua 18udariya 19karīsa 20pitta 21semha

肺臟               腸間膜                               

papphāsa      anta    antagua      udariya      karīsa     pitta     semha

n.s.Nom.     n.s.Nom.  n.s.Nom.     n.s.Nom.    n.s.Nom.  n.s.Nom.   n.s.Nom.

15肺臟、16腸、17腸間膜、18胃、19糞、20膽、21痰、

 

 

 

22pubbo 23lohita 24sedo 25medo 26assu 27vasā 28kheo 29sighāṇikā 30lasikā 31muttan’ti.

                 脂肪        油脂    唾液     鼻涕     關節滑液   尿

pubba   lohita   seda    meda    assu  vasā    khea   sighāṇikā    lasikā    mutta   ti

m.s.Nom. n.s.Nom. m.s.Nom. m.s.Nom. n.s.Nom. f.s.Nom. m.s.Nom. f.s.Nom.  f.s.Nom.   n.s.Nom.

22膿、23血、24汗、25脂肪、26淚、27油脂、28唾液、29鼻涕、30關節滑液、31尿。』

 

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati …pe…

這樣  身內      在身       隨觀    他住

iti  ajjhatta     kāya  kāya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住()

 

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kāye  kāyānupassī  viharati.

如是       諸比丘!     比丘    在身       隨觀身    他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   kāya   kāya+anupassin  viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

Paikūlamanasikārapabba niṭṭhita.

 

 

 Kāyānupassanā dhātumanasikārapabba ﹝身隨觀界作意﹞

 

 Puna capara, bhikkhave,

再者        諸比丘!

                  bhikkhu

       ind.        m.p.Voc.

再者,諸比丘!

 

 

 

 

 

 

 

bhikkhu  imameva  kāya yathāṭhita yathāpaihita dhātuso paccavekkhati–

比丘        如此        依照  安置    依照  擺放        從界      ...觀察

bhikkhu  ima+eva   kāya   yathā+ṭhita    yathā+paihita      dhātu     paccavekkhati

m.s.Nom. m.s.Acc.    m.s.Acc. adv. pp.(m.s.Acc.) adv. pp.(m.s.Acc.)  f.p.Abl.     3s.pres.

比丘對這身體隨意安置,隨意擺放[13],從觀察:

 

‘atthi  imasmi kāye  1pathavīdhātu  2āpodhātu  3tejodhātu  4vāyodhātū’ti.

存在   在此      在身                                  

atthi    aya     kāya     pathavī+dhātu    āpo+dhātu   tejo+dhātu    vāyo+dhātu   ti

3s.pres. m.s.Loc.  m.s.Loc.   f.    f.s.Nom.    m. f.s.Nom.  m. f.s.Nom.   m.  f.s.Nom.

『在這身體,有1地界、2水界、3火界、4風界。』

 

“Seyyathāpi  bhikkhave,  dakkho  goghātako vā  goghātakantevāsī     vā

譬如、像      諸比丘!     熟練     殺牛者        殺牛者   徒弟(內住者) 

seyyathā+pi   bhikkhu      dakkha    goghātaka        goghātaka+antevāsin<ante+vas

adv.         m.p.Voc.   adj.(m.s.Nom.)  m.s.Nom.        m.      m.s.Nom.

諸比丘!譬如熟練的屠牛者,或屠牛者的徒弟,

 

gāvi vadhitvā     catumahāpathe     bilaso vibhajitvā nisinno assa. Evameva kho,

母牛  殺了之後           ()    一片一片地  分離後    已坐      同樣地

<go   vadhati       catu+mahā+patha   <bila部分 vibhajati<vi+ bhaj nisīdati atthi 

f.s.Acc.  ger.               m.s.Loc.        adv.    ger.     pp.(m.s.Nom.) 3s.opt.

殺牛後,()一片一片地分離後,坐在十字路口;同樣地;

 

bhikkhave, bhikkhu imameva kāya yathāṭhita yathāpaihita dhātuso paccavekkhati–

諸比丘!  比丘     如此      依照 安置    依照   擺放      從界    ...觀察

bhikkhu  bhikkhu  ima+eva  kāya  yathā+ṭhita    yathā+paihita    dhātu   paccavekkhati

m.p.Voc. m.s.Nom. m.s.Acc.  m.s.Acc. adv. pp.(m.s.Acc.) adv. pp.(m.s.Acc.) f.p.Abl.   3s.pres.

諸比丘!比丘對這身體隨意安置,隨意擺放,從觀察:

 

‘atthi imasmi kāye 1pathavīdhātu  2āpodhātu  3tejodhātu  4vāyodhātū’ti.

存在   在此   在身                                

atthi   aya   kāya    pathavī+dhātu   āpo+dhātu   tejo+dhātu  vāyo+dhātu   ti

3s.pres. m.s.Loc. m.s.Loc.  f.   f.s.Nom.  m. f.s.Nom.   m. f.s.Nom.  m.  f.s.Nom.

『在此身,有1地界、2水界、3火界、4風界。』

 

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati …pe…

這樣  身內       在身       隨觀    他住

iti  ajjhatta      kāya  kāya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住()

 

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kāye  kāyānupassī  viharati.

如是       諸比丘!     比丘    在身       隨觀身    他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   kāya   kāya+anupassin    viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

 Dhātumanasikārapabba niṭṭhita.

 

Kāyānupassanā navasivathikapabba ﹝身隨觀九種墓地觀﹞

 

﹝身隨觀九種墓地觀之一﹞

 Puna capara, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīra sivathikāya chaḍḍita

再者       諸比丘!   比丘    譬如     (應該)  身體            已棄

bhikkhu   bhikkhu  seyyathā+pi  passati   sarīra   sivathikā   chaḍḍita

      ind.       m.p.Voc.  m.s.Nom.  adv.       3s.opt.   n.s.Acc.  f.s.Loc.  pp.(n.s.Acc.)

再者,諸比丘!譬如比丘應該看丟棄在墓地的屍體:

 

ekāhamata vā dvīhamata vā tīhamata vā uddhumātaka vinīlaka vipubbakajāta.

  已死   已死 已死     膨脹的   青瘀、藍黑色  膿爛  

eka+aha+mata<marati dvi+aha+mata  ti + aha + mata   uddhumātaka    vinīlaka     vipubbaka + jāta

pp.(n.s.Acc.)        pp.(n.s.Acc.)   pp.(n.s.Acc.)  adj.(n.s.Acc.)   adj.(n.s.Acc.)  pp.(n.s.Acc.)

死一日,或死二日,或死三日,膨脹,烏青,生膿;

 

So imameva kāya upasaharati–‘ayampi kho kāyo evadhammo evabhāvī eva-anatīto’ti.

  如此     聯想、比較   此亦        如是        如是 將成爲 如是  過去

ta  ima+eva kāya  upasaharati  aya+pi    kāya evaṁ+dhamma  evaṁ+bhāvin eva-an+atīta

m.s.Nom.   m.s.Acc.  3s.pres.             m.s.Nom.   m.s.Nom.    m.s.Nom.    m.s.Nom.

他這樣對這身體一起聯想:『()這身體也是這樣,未來會變成這樣。』

 

 

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati …pe…

這樣 身內       在身       隨觀    他住

iti  ajjhatta     kāya  kāya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住()

 

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kāye  kāyānupassī  viharati.

如是      諸比丘!     比丘    在身       隨觀身    他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   kāya   kāya+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

﹝身隨觀九種墓地觀之二﹞

Puna capara, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīra sivathikāya chaḍḍita

再者      諸比丘!   比丘     譬如      (應該)   身體               已棄

bhikkhu    bhikkhu  seyyathā+pi  passati   sarīra    sivathikā    chaḍḍita

             m.p.Voc.   m.s.Nom.  adv.        3s.opt.   n.s.Acc.   f.s.Loc.    pp.(n.s.Acc.)

再者,諸比丘!譬如比丘應該看丟棄在墓地的屍體:

 

kākehi  vā khajjamāna kulalehi vā khajjamāna  gijjhehi    vā  khajjamāna

被諸烏鴉 ()被嚼  被諸鷹(hawk)   ()被嚼  被諸禿鷲(vultures)     ()被嚼

kāka       khajjati       kulala       khajjati         gijjha              khajjati

m.p.Ins.  ppr.(n.s.Acc.)   m.p.Ins.     ppr.(n.s.Acc.)    m.p.Ins.            ppr.(n.s.Acc.)

被烏鴉啄,或被鷹啄,或被禿鷲啄,

 

kakehi   vā  khajjamāna  sunakhehi vā khajjamāna byagghehi vā khajjamāna

被諸蒼鷺(herons)   ()被嚼       被諸狗         ()被嚼    被諸老虎       ()被嚼

kaka            khajjati        sunakha         khajjati     byaggha         khajjati

m.p.Ins.        ppr.(n.s.Acc.)     m.p.Ins.       ppr.(n.s.Acc.)   m.p.Ins.       ppr.(n.s.Acc.)

或被蒼鷺啄,或被狗咬,或被老虎咬,

 

dīpīhi vā khajjamāna sigālehi vā khajjamāna vividhehi vā  pāṇakajātehi   khajjamāna.

被諸豹(panther) ()被嚼 被狐狼       ()被嚼    種種        被活的小生物     ()被嚼

dīpin       khajjati      sigāla        khajjati       vividha          pāṇakajāta        khajjati

m.p.Ins.  ppr.(n.s.Acc.) m.p.Ins.   ppr.(n.s.Acc.)   adj.(m.p.Ins.)     m.p.Ins.      ppr.(n.s.Acc.)

或被豹咬,或被狐狼咬,或被種種小生物咬;

 

So imameva kāya upasaharati–‘ayampi kho kāyo evadhammo evabhāvī eva-anatīto’ti.

  如此      聯想、比較   此亦       如是       如是 將成爲 如是 過去

ta ima+eva kāya  upasaharati  aya+pi    kāya evaṁ+dhamma  evaṁ+bhāvin eva-an+atīta

m.s.Nom.   m.s.Acc.   3s.pres.             m.s.Nom.  m.s.Nom.    m.s.Nom.     m.s.Nom.

他這樣對這身體一起聯想:『()這身體也是這樣,未來會變成這樣。』

 

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati …pe…

這樣 身內       在身       隨觀    他住

iti  ajjhatta     kāya  kāya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住()

 

evampi kho, bhikkhave,   bhikkhu  kāye  kāyānupassī viharati.

如是       諸比丘!     比丘    在身       隨觀身    他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   kāya   kāya+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

﹝身隨觀九種墓地觀之三﹞

Puna capara, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīra sivathikāya chaḍḍita

再者       諸比丘!   比丘     譬如             身體              已棄

bhikkhu    bhikkhu  seyyathā+pi  passati   sarīra    sivathikā    chaḍḍita

    ind.       m.p.Voc.   m.s.Nom.   adv.      3s.opt.   n.s.Acc.  f.s.Loc.    pp.(n.s.Acc.)

再者,諸比丘!譬如比丘應該看丟棄在墓地的屍體:

 

aṭṭhikasakhalika  samasalohita  nhārusambandha …pe…

                          筋、  連結、繫縛

aṭṭhika+sakhalika    sa+masa+lohita     nhāru+ sambandha < sambandhati<sa+bandh

n.      n.s.Acc.         m.    n.s.Acc.    m.    pp.(n.s.Acc.)

()筋連結的骨鏈,有肉有血;

 

 

 

 

 

﹝身隨觀九種墓地觀之四﹞

aṭṭhikasakhalika  nimasalohitamakkhita    nhārusambandha …pe…

                        塗抹                    連結

aṭṭhika+sakhalikā  ni+masa+lohita+makkhita<makkheti   nhāru+ sambandha < sambandhati

n.     n.s.Acc.       m.    n.   pp.(n.s.Acc.)            m.   pp.(n.s.Acc.)

()筋連結的骨鏈,無肉、有血塗布;

 

﹝身隨觀九種墓地觀之五﹞

aṭṭhikasakhalika  apagatamasalohita nhārusambandha …pe…

               離去                     連結

aṭṭhika+sakhalikā    apa-gata+masa+lohita     nhāru+ sambandha < sambandhati

n.      f.s.Acc.        pp.    m.   n.s.Acc.     m.   pp.(f.s.Acc.)

()筋連結的骨鏈,無肉無血;

 

﹝身隨觀九種墓地觀之六﹞

aṭṭhikāni apagatasambandhāni disā  vidisā  vikkhittāni,   aññena  hatthaṭṭhika

諸骨頭   離去   連結     ()  ()     散亂          另一處       

aṭṭhika   apagata+sambandha    disā   vi+disā  vikkhitta< vikkhipati  añña  hattha+aṭṭhika

n.p.Acc.  pp.  pp.(n.p.Acc.)    f.p.Acc. f.p.Acc.  pp.(f.p.Acc.)  adj.(n.s.Ins.)  m.   n.s.Acc.

沒有連結的骨頭,散亂在四方、四隅,手骨在另一處,

 

aññena pādaṭṭhika aññena gopphakaṭṭhika aññena jaghaṭṭhika aññena ūruṭṭhika

另一處        另一處     足踝         另一處 小腿、脛     另一處   大腿 

añña   pāda+aṭṭhika  añña    gopphaka+aṭṭhika   añña   jaghā+aṭṭhika   añña    ūru+aṭṭhika

adj.(n.s.Ins.) n. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.) n.   n.s.Acc.  adj.(n.s.Ins.) f. n.s.Acc.  adj.(n.s.Ins.) m. n.s.Acc.

足骨在另一處,足踝(ㄏㄨㄞˊ)骨在另一處,小腿骨在另一處,大腿骨在另一處,

 

aññena kaiṭṭhika aññena phāsukaṭṭhika aññena piṭṭhiṭṭhika aññena khandhaṭṭhika

另一處        另一處           另一處  脊椎      另一處        

añña    kai+aṭṭhika   añña  phāsukā+aṭṭhika    añña   piṭṭhi+aṭṭhika   añña   khandha+aṭṭhika

adj.(n.s.Ins.) f. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.) f. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.)  n. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.)  m.  n.s.Acc.

髖骨在另一處,肋骨在另一處,脊椎骨在另一處,肩骨在另一處,

 

 

 

aññena gīvaṭṭhika aññena hanukaṭṭhika aññena dantaṭṭhika aññena sīsakaṭāha.

另一處          另一處             另一處   牙齒       另一處     

añña    gīvā+aṭṭhika   añña     hanukā+aṭṭhika  añña  danta+aṭṭhika   añña   sīsa +kaṭāha

adj.(n.s.Ins.) f. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.)   f.  n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.) m. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.) m.  n.s.Acc.

頸骨在另一處,顎骨在另一處,牙齒在另一處,頭顱在另一處,

 

So imameva kāya upasaharati–‘ayampi kho kāyo evadhammo evabhāvī eva-anatīto’ti.

  如此      聯想、比較   此亦       如是       如是 將變成 如是  過去

ta  ima+eva kāya  upasaharati  aya+pi    kāya evaṁ+dhamma  evaṁ+bhāvī eva-an+atīta

m.s.Nom.   m.s.Acc.   3s.pres.             m.s.Nom.  m.s.Nom.   m.s.Nom.    m.s.Nom.

他這樣對這身體一起聯想:『()這身體也是這樣,未來會變成這樣。』

 

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati …pe…

這樣 身內        在身       隨觀    他住

iti  ajjhatta      kāya  kāya+anupassin  viharati

ind.   adv.      m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住()

 

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kāye  kāyānupassī  viharati.

如是       諸比丘!     比丘    在身       隨觀身    他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   kāya   kāya+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

﹝身隨觀九種墓地觀之七﹞

 Puna capara, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīra sivathikāya chaḍḍita

再者        諸比丘!   比丘     譬如             身體             已棄

bhikkhu    bhikkhu  seyyathā+pi  passati   sarīra   sivathikā   chaḍḍita

     ind.        m.p.Voc.  m.s.Nom.  adv.        3s.opt.   n.s.Acc.  f.s.Loc.  pp.(n.s.Acc.)

再者,諸比丘!譬如比丘應該看丟棄在墓地的屍體:

 

aṭṭhikāni  setāni     sakhavaṇṇapaibhāgāni…pe…

                   顏色  相似、像

aṭṭhika      seta       sakha+vaṇṇa+paibhāga

n.p.Acc. adj.(n.p.Acc.)  m.    m.  adj.(n.p.Acc.)

骨頭是白的,像螺的顏色,

﹝身隨觀九種墓地觀之八﹞

aṭṭhikāni  puñjakitāni    terovassikāni  …pe…

諸骨     成堆的 混合泥土   超過    一年

aṭṭhika    puñja + kita      tero(=tiro)+vassika

n.p.Acc.   m.   n.p.Acc.       adj.(n.p.Acc.)

過了一年後,骨頭混雜泥土

 

﹝身隨觀九種墓地觀之九﹞

aṭṭhikāni    pūtīni    cuṇṇakajātāni.

諸骨         腐敗       粉末  

aṭṭhika        pūti       cuṇṇaka+jāta

n.p.Acc.  adj.(n.p.Acc.)  n.  pp.(n.s.Acc.)

骨頭腐敗,生成粉末;

 

So imameva kāya upasaharati–‘ayampi kho kāyo evadhammo evabhāvī eva-anatīto’ti.

  如此      聯想、比較   此亦       如是       如是 將變成 如是  過去

ta  ima+eva kāya  upasaharati  aya+pi    kāya evaṁ+dhamma  evaṁ+bhāvī eva-an+atīta

m.s.Nom.   m.s.Acc.   3s.pres.           m.s.Nom.    m.s.Nom.    m.s.Nom.    m.s.Nom.

他這樣對這身體一起聯想:『()這身體也是這樣,未來會變成這樣。』

 

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati,

這樣 身內       在身       隨觀   他住    在身外   在身   身隨觀      他住

iti  ajjhatta       kāya   kāya+anupassin viharati  bahiddhā     kāya  kāya+anupassin viharati

ind.   adv.       m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住;或在身外,在身隨觀身而住;

 

Ajjhattabahiddhā   vā  kāye kāyānupassī  viharati;

身內    身外               隨觀      他住

ajjhatta+bahiddhā         kāya  kāya+anupassin  viharati

 adj.      adv.         m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

或在身內及身外,在身隨觀身而住。

 

 

 

 

 

samudayadhammānupassī vā kāyasmi viharati, vayadhammānupassī vā kāyasmi viharati,

(起因)        隨觀      在身    他住            隨觀        在身    他住

samudaya+dhamma+anupassin    kāya   viharati  vaya+dhamma+anupassin    kāya    viharati

m.        n. adj.(m.s.Nom.)  m.s.Loc. 3s.pres.     m.   n.  adj.(m.s.Nom.)  m.s.Loc.  3s.pres.

在身隨觀集法而住;或在身隨觀滅法而住;

 

samudayavayadhammānupassī vā kāyasmi viharati.

(起因)     法隨觀            在身      他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin    kāya      viharati

m.      m.n.  m.n.  adj.(m.s.Nom.)  m.s.Loc.   3s.pres.

或在身隨觀集法及(隨觀)滅法而住;

 

‘Atthi  kāyo’ti vā panassa  sati   paccupaṭṭhitā  hoti.

它存在                   已在前站立     變成

atthi   kāya      pana+assa  sati     paccupaṭṭhita     hoti

3s.pres. m.s.Nom.    m.s.Gen. f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

或『身存在』的念現起,

 

Yāvadeva ñāṇamattāya paissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.

直到  如此     已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 並且 任何 在世間  他取

yāva+d+eva  ñāṇa+matta<mad paissati+matta  anissita    viharati      kiñci  loka upādiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

 

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kāye  kāyānupassī  viharati.

如是       諸比丘!     比丘    在身       隨觀身    他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   kāya   kāya+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

 Navasivathikapabba niṭṭhita.

 

Cuddasakāyānupassanā niṭṭhitā.

 

 

 

 

 

Vedanānupassanā ﹝受隨觀﹞

 

“Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu  vedanāsu  vedanānupassī viharati? Idha, bhikkhave,

如何     此外   諸比丘!   比丘   在諸感受  諸感受  隨觀   他住 在此處  諸比丘!

kathaṁ+ca       bhikkhu   bhikkhu   vedanā   vedanā+anupassin viharati  idha  bhikkhu

adv.            m.p.Voc.  m.s.Nom.  f.p.Loc.   f.   adj.(f.p.Acc.)  3s.pres. adv.  m.p.Voc.

然而,諸比丘!比丘如何在諸感受,隨觀諸感受而住?在這裡,諸比丘!

 

bhikkhu  sukhavā vedana  vedayamāno‘sukha vedana vedayāmī’ti pajānāti;

比丘     快樂  連詞  感受     (正在)被感受     快樂     感受     我感受     他知

bhikkhu    sukha     vedanā vedayamāna<vedayati<vidsukha vedanā   vedayati   pajānāti

m.s.Nom.  f.s.Acc.     f.s.Acc.    ppr.(m.s.Nom.)   f.s.Acc.   f.s.Acc.   1s.pres.     3s.pres.

比丘感受樂受時,他詳知︰『我感受樂受』;

 

dukkha vā vedana vedayamāno  ‘dukkha vedana vedayāmī’ti pajānāti;

    連詞   感受     (正在)被感受            感受      我感受      他詳知

dukkha    vedanā vedayamāna<vediyati   dukkha    vedanā    vedayati     pajānāti

f.s.Acc.   f.s.Acc. ppr.pass.caus.(m.s.Nom.) f.s.Acc.   f.s.Acc.    1s.pres.      3s.pres.

感受苦受時,他詳知︰『我感受苦受』;

 

adukkhamasukha vā vedana vedayamāno‘adukkhamasukha vedana vedayāmī’ti pajānāti;

      連詞 感受  (正在)被感受             感受   我感受     他知

a-dukkha+m+a-sukha  vedanā vediyati(pass.caus.) a-dukkha+m+a-sukha  vedanā vedayati   pajānāti

  m.n.     f.s.Acc.  f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.)    m.n.     f.s.Acc.   f.s.Acc.  1s.pres.    3s.pres.

感受不苦不樂受時,他詳知︰『我感受不苦不樂受』。

 

sāmisa vā sukha vedanavedayamāno ‘sāmisa sukha vedana vedayāmī’ti pajānāti;

有污染 連詞 快樂  感受  (正在)被感受     污染的 快樂    感受     我感受   他詳知

sāmisa     sukha  vedanā vediyati(pass.caus.) sa + āmisa sukha   vedanā   vedayati   pajānāti

 adj.     f.s.Acc.  f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.) adj.(f.Nom.) f.s.Acc.   f.s.Acc.   1s.pres.    3s.pres.

感受有污染的樂受時,他詳知︰『我感受有污染的樂受』;

 

nirāmisa vā sukha vedana vedayamāno ‘nirāmisa sukha vedana vedayāmī’ti pajānāti;

污染 連詞 快樂   感受   (正在)被感受    污染的 快樂     感受    我感受   他詳知

ni(r)+āmisa  sukha  vedanā vediyati(pass.caus.) ni(r)+āmisa sukha   vedanā   vedayati   pajānāti

adj.(f.s.Acc.) f.s.Acc. f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.) adj.( f.s.Nom.) f.s.Acc.   f.s.Acc.   1s.pres.   3s.pres.

感受無污染的樂受時,他詳知︰『我感受無污染的樂受』;

 

sāmisa vā dukkha vedana vedayamāno ‘sāmisa dukkha vedana vedayāmī’ti pajānāti;

污染          感受  (正在)被感受  污染的        感受    我感受   他詳知

sa+āmisa  dukkha   vedanā vediyati(pass.caus.) sa+āmisa  dukkha  vedanā  vedayati  pajānāti

adj.(f.s.Acc.) f.s.Acc. f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.) adj.( f.s.Nom.) f.s.Acc.  f.s.Acc.  1s.pres.   3s.pres.

感受有污染的苦受時,他詳知︰『我感受有污染的苦受。』

 

nirāmisa vā dukkha vedana vedayamāno ‘nirāmisa dukkha vedana vedayāmī’ti pajānāti;

污染          感受   (正在)被感受     污染的         感受    我感受   他詳知

ni(r)+āmisa  dukkha  vedanā vediyati(pass.caus.) ni(r)+āmisa  dukkha  vedanā  vedayati   pajānāti

adj.(f.s.Acc.) f.s.Acc. f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.)  adj.(f.s.Nom.)   f.s.Acc.  f.s.Acc.  1s.pres.   3s.pres.

感受無污染的苦受時,他詳知︰『我感受無污染的苦受』,

 

sāmisa vā adukkhamasukha vedana vedayamāno

污染的              感受    (正在)被感受

sa+āmisa    a-dukkha+m+a-sukha   vedanā   vediyati(pass.caus.)

adj.(f.s.Nom.)  m.n.      f.s.Acc.   f.s.Acc.   ppr.(m.s.Nom.)

感受有污染的不苦不樂受時,

 

‘sāmisa  adukkhamasukha  vedana vedayāmī’ti  pajānāti;

污染的                感受    我感受       他詳知

sa+āmisa    a-dukkha+m+a-sukha    vedanā   vedayati      pajānāti

adj.(f.s.Nom.)   m.n.    f.s.Acc.    f.s.Acc.   1s.pres.       3s.pres.

他詳知︰『我感受有污染的不苦不樂受。』

 

nirāmisa vā adukkhamasukha vedana vedayamāno

污染                  感受     (正在)被感受

ni(r)+āmisa  a-dukkha+m+a-sukha    vedanā    vediyati(pass.caus.)

adj.(f.s.Acc.)   m.n.     f.s.Acc.    f.s.Acc.     ppr.(m.s.Nom.)

感受無污染的不苦不樂受時,

 

‘nirāmisa adukkhamasukha  vedana vedayāmī’ti pajānāti;

  污染的              感受    我感受       他詳知

ni(r)+āmisa   a-dukkha+m+a-sukha  vedanā   vedayati     pajānāti

adj.(f.s.Nom.)  m.n.      f.s.Acc.  f.s.Acc.   1s.pres.       3s.pres.

他詳知︰『我感受無污染的不苦不樂受。』

 

 

iti ajjhatta vā vedanāsu vedanānupassī viharati, bahiddhā vā vedanāsu vedanānupassī viharati,

這樣 身內 在諸感受 諸感受  隨觀   他住   在外部  在諸感受 諸感受  隨觀    他住

iti  ajjhatta   vedanā   vedanā+anupassin viharati bahiddhā    vedanā   vedanā+anupassin  viharati

ind.   adv.    f.p.Loc.   f. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.   adv.     f.p.Loc.    f.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內,在諸感受隨觀諸感受而住;或在身外,在諸感受隨觀諸感受而住;

 

ajjhattabahiddhā  vā  vedanāsu vedanānupassī viharati;

              在諸感受 諸感受  隨觀      他住

ajjhatta+bahiddhā        vedanā   vedanā+anupassin  viharati

adj.       adv.         f.p.Loc.  f.   adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

或在身內及身外,在諸感受隨觀諸感受而住。

 

samudayadhammānupassī vā vedanāsu viharati,

            隨觀   在諸感受   他住

samudaya+ dhamma+anupassin    vedanā    viharati

m.      n. adj.(m.s.Nom.)    f.p.Loc.   3s.pres.

或在諸感受隨觀集法而住;

 

vayadhammānupassī vā vedanāsu viharati, samudayavayadhammānupassī vā vedanāsu viharati.

        隨觀  在諸感受   他住                  隨觀   在諸感受  他住

vaya+dhamma+anupassin  vedanā   viharati  samudaya+vaya+dhamma+anupassin  vedanā   viharati

m.n.  n.    adj.(m.s.Nom.) f.p.Loc.  3s.pres.   m.     m.n. m.n. adj.(m.s.Nom.)  f.p.Loc.  3s.pres.

或在諸感受隨觀滅法而住;或在諸感受隨觀集法及滅法而住,

 

 ‘Atthi  vedanā’ti vā panassa  sati   paccupaṭṭhitā  hoti.

它存在  感受                 已在前站立      變成

atthi   vedanā    pana+assa     sati     paccupaṭṭhita     hoti

3s.pres. f.s.Nom.     m.s.Gen.   f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)   3s.pres.

『感受存在』的念現起,

 

Yāvadeva ñāṇamattāya paissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.

直到  如此     已沉浸    憶念  已沉浸 無依靠   他住  並且 任何 在世間  他取

yāva+d+eva  ñāṇa+matta<mad paissati+matta  anissita    viharati      kiñci  loka upādiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

 

 

 

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu vedanāsu vedanānupassī  viharati.

如是       諸比丘!     比丘   在諸感受  諸感受   隨觀     他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   vedanā   vedanā+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom.  f.p.Loc.   f.  adj.(f.p.Acc.)   3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在諸感受隨觀諸感受而住。

 

Vedanānupassanā niṭṭhitā.

 

 Cittānupassanā ﹝心隨觀﹞

“Kathañca  pana, bhikkhave,  bhikkhu  citte  cittānupassī  viharati?

如何?     然而  諸比丘!      比丘     在心      隨觀     他住

katha+ca         bhikkhu      bhikkhu   citta  citta+anupassin   viharati

 adv.             m.p.Voc.     m.s.Nom.  n.s.Loc. n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

再者,諸比丘!比丘如何在心隨觀心而住?

 

Idha, bhikkhave, bhikkhu  sarāga  vā  citta ‘sarāga cittan’ti  pajānāti,

在這裡  諸比丘!  比丘    染的  連詞         染的           他詳知

Idha   bhikkhu   bhikkhu   sa-rāga          citta     sa-rāga     citta     pajānāti

adv.   m.p.Voc.  m.s.Nom. adj.(n.s.Acc.)    n.s.Acc. adj.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.   3s.pres.

在這裡,諸比丘!比丘心有染,他詳知︰『心有染』;

 

vītarāga vā citta ‘vītarāga cittan’ti pajānāti; sadosa vā citta ‘sadosa cittan’ti pajānāti,

已離+ 連詞    已離        他詳知     連詞               他詳知

vīta-rāga     citta  vīta-rāga  citta   pajānāti   sa-dosa     citta    sa-dosa  citta    pajānāti

adj.(n.s.Acc.) n.s.Acc. adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom. 3s.pres. adj.(n.s.Acc.) n.s.Acc. adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom. 3s.pres.

心離染,他詳知︰『心離染』;心有瞋,他詳知︰『心有瞋』;

 

vītadosavā citta ‘vītadosa cittan’ti pajānāti; samoha vā citta ‘samoha cittan’ti pajānāti,

已離 連詞      已離        他詳知   連詞            他詳知

vīta-dosa    citta   vīta-dosa  citta   pajānāti  sa-moha    citta   sa-moha  citta  pajānāti

adj.(n.s.Acc.) n.s.Acc. adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom. 3s.pres. adj.(n.s.Acc.) n.s.Acc adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom. 3s.pres.

心離瞋,他詳知︰『心離瞋』;心有癡,他詳知︰『心有癡』;

 

 

 

 

vītamoha vā citta ‘vītamoha cittan’ti pajānāti;

已離    連詞     已離            他詳知

vīta-moha    citta     vīta-moha   citta     pajānāti

adj.(n.s.Acc.) n.s.Acc.  adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom.   3s.pres.

心離癡,他詳知︰『心離癡』;

 

sakhitta[14] vā citta ‘sakhitta cittan’ti  pajānāti,

昏昧                   昏昧             他詳知

sakhitta        citta    sakhitta   citta      pajānāti

pp.(n.s.Acc.)   n.s.Acc.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.  3s.pres.

心昏昧,他詳知︰『心昏昧』;

 

vikkhitta   vā  citta ‘vikkhitta cittan’ti pajānāti;

已散亂                    散亂            他詳知

vi+k+khitta< khipati  citta     vikkhitta    citta     pajānāti

pp.(n.s.Acc.)     n.s.Acc.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.   3s.pres.

心散亂,他詳知︰『心散亂』;

 

mahaggata   vā  citta ‘mahaggata cittan’ti pajānāti,

廣大、大至                   廣大             他詳知

maha+g+gata已到   citta     mahaggata   citta     pajānāti

pp.(n.s.Acc.)        n.s.Acc.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.  3s.pres.

廣大心,他詳知︰『廣大心』;

 

amahaggata   vā  citta  ‘amahaggatacittan’ti pajānāti;

廣大、大至                 廣大             他詳知

a+mahaggata          citta     a + mahaggata    citta     pajānāti

pp.(n.s.Acc.)        n.s.Acc.    pp.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.   3s.pres.

無廣大心,他詳知︰『無廣大心』;

 

sa-uttara   vā  citta  ‘sa-uttara  cittan’ti  pajānāti,

  更上                    更上            他詳知

sa-uttara           citta      sa-uttara      citta     pajānāti

adj.(n.s.Acc.)    n.s.Acc.  adj.(n.s.Nom.)   n.s.Nom.  3s.pres.

有上心,他詳知︰『有上心』;

 

 

anuttara  vā  citta ‘anuttara  cittan’ti  pajānāti;

  更上                 更上            他詳知

an-uttara         citta      an-uttara     citta    pajānāti

adj.(n.s.Acc.)    n.s.Acc.  adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom.  3s.pres.

無上心,他詳知︰『無上心』;

 

samāhita   vā  citta  ‘samāhita cittan’ti  pajānāti,

已安置                   已安置             他詳知

samāhita< dhā放置  citta     samāhita    citta      pajānāti

pp.(n.s.Acc.)     n.s.Acc.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.   3s.pres.

心定,他詳知︰『心定』;

 

asamāhita  vā  citta ‘asamāhita cittan’ti pajānāti;

   安置                安置           他詳知

a+samāhita        citta    a+samāhita    citta    pajānāti

pp.(n.s.Acc.)     n.s.Acc.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.   3s.pres.

心未定,他詳知︰『心未定』;

 

vimutta      vā    citta ‘vimutta  cittan’ti   pajānāti,

已解脫                        解脫               他詳知

vimutta<vimuccati<muc釋放 citta   vimutta     citta        pajānāti

pp.(n.s.Acc.)           n.s.Acc.  pp.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.   3s.pres.

心解脫,他詳知︰『心解脫』;

 

avimutta  vā  citta ‘avimutta  cittan’ti  pajānāti.

未解脫                  解脫            他詳知

a+vimutta        citta    a+vimutta      citta     pajānāti

pp.(n.s.Acc.)   n.s.Acc.  pp.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.  3s.pres.

心未解脫,他詳知︰『心未解脫』。

 

Iti ajjhatta vā citte cittānupassī viharati, bahiddhā vā citte cittānupassī viharati,

這樣  身內      在心     隨觀   他住    身外      在心     隨觀    他住

iti  ajjhatta     citta citta+anupassin viharati   bahiddhā    citta  citta+anupassin viharati

ind.   adv.    n.s.Loc. n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.  adv.     n.s.Loc.  n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內,在心隨觀心而住;在身外,在心隨觀心而住;

 

 

 

 

 

 

ajjhattabahiddhā  vā citte  cittānupassī  viharati;

身內     身外        在心        隨觀    他住

ajjhatta+bahiddhā      citta    citta+anupassin  viharati

adj.       adv.      n.s.Loc.  n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

在身內及身外,在心隨觀心而住。

 

samudayadhammānupassī    vā   cittasmi   viharati,

                隨觀             在心        他住

samudaya+dhamma+anupassin            citta         viharati

m.         n.  adj.(m.s.Nom.)         n.s.Loc.      3s.pres.

在心隨觀集法而住,

 

vayadhammānupassī  vā cittasmi  viharati,

           隨觀       在心      他住

vaya+dhamma+anupassin      citta      viharati

m.    n.   adj.(m.s.Nom.)   n.s.Loc.    3s.pres.

在心隨觀滅法而住;

 

samudayavayadhammānupassī vā  cittasmi viharati.

                隨觀       在心      他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin     citta      viharati

m.       m.n.   n.  adj.(m.s.Nom.)  n.s.Loc.   3s.pres.

在心隨觀集法及滅法而住,

 

 ‘Atthi  cittan’ti vā panassa    sati   paccupaṭṭhitā   hoti.

它存在                       已在前站立      變成

atthi     citta      pana + assa     sati     paccupaṭṭhita     hoti

3s.pres. n.s.Nom.       m.s.Gen.  f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)   3s.pres.

『心存在』的念現起,

Yāvadeva ñāṇamattāya paissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.

直到  如此     已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 並且 任何 在世間  他取

yāva+d+eva  ñāṇa+matta<mad paissati+matta  anissita    viharati      kiñci  loka   upādiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

 

 

 

 

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu  citte  cittānupassī   viharati.

如是        諸比丘!     比丘    在心       隨觀      他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   citta   citta+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在心隨觀心而住。

 

Cittānupassanā niṭṭhitā.

 

 Dhammānupassanā nīvaraapabba﹝法隨觀﹝五﹞蓋﹞

 

“Kathañca, bhikkhave, bhikkhu dhammesu  dhammānupassī viharati?

如何 然而  諸比丘!    比丘   在諸法    ()    隨觀      他住

katha+ca   bhikkhu   bhikkhu   dhamma    dhamma+anupassin   viharati

 adv.       m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.     n.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

又,諸比丘!比丘如何在諸法隨觀諸法而住?

 

Idha, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraesu.

在此處  諸比丘! 比丘   在諸法(=五蓋) 諸法     隨觀   他住   ()諸五  ()諸蓋

Idha   bhikkhu   bhikkhu  dhamma    dhamma+anupassin  viharati  pañca   nīvaraa

adv.   m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.     n.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.) n.p.Loc.

在這裡,諸比丘!比丘在五蓋諸法,隨觀(五蓋)諸法而住[15]

 

Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraesu?

如何? 但是     諸比丘!  比丘  在諸法(=五蓋) 諸法   隨觀     他住   ()諸五  ()諸蓋

kathaṁ+ca pana  bhikkhu  bhikkhu   dhamma   dhamma+anupassin  viharati  pañcasu  nīvaraa

adv.          m.p.Voc.   m.s.Nom.  n.p.Loc.    n.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.) n.p.Loc.

然而,諸比丘!比丘如何在五蓋諸法,隨觀諸法而住?

 

“Idha  bhikkhave, bhikkhu  santa  vā  ajjhatta kāmacchanda

在這裡  諸比丘!   比丘     存在         在身內        意欲

idha    bhikkhu   bhikkhu  santa< atthi       ajjhatta   kāma+c+chanda

adv.    m.p.Voc.  m.s.Nom. ppr.(m.s.Acc.)     adv.      m.n.   m.s.Acc.

在這裡,諸比丘!比丘在身內有慾的意欲,

 

‘atthi    me  ajjhatta kāmacchando’ti pajānāti,

存在    我的  在身內          意欲    他詳知

atthi    aha  ajjhatta   kāma+c+chanda   pajānāti

1s.pres. s.Gen.   adv.     m.n.  m.s.Nom.  3s.pres.

他詳知︰『在我的身內有慾的意欲』;

 

asanta vā ajjhatta kāmacchanda ‘natthi me ajjhatta kāmacchando’ti pajānāti;

存在   在身內          意欲   存在 我的   身內         意欲    他詳知

a+santa  ajjhatta kāma+c+chanda  na+atthi  aha ajjhatta kāma+c+chanda  pajānāti

ppr.(m.s.Acc.) adv.   m.n.  m.s.Acc.   3s.pres.  s.Gen.  adv.    m.n.  m.s.Nom.  3s.pres.

或在身內無慾的意欲,他詳知︰『在我的身內無慾的意欲』;

 

yathā ca  anuppannassa  kāmacchandassa  uppādo hoti  tañca  pajānāti,

如同        被生            意欲        被生              他詳知

yathā      an+uppanna    kāma+c+chanda     uppāda   hoti   ta+ca   pajānāti

adv.      pp.(m.s.Gen.)    m.n.  m.s.Nom.    m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的慾的意欲出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa kāmacchandassa  pahāna        hoti  tañca  pajānāti,

如同      被生           意欲     徹底捨斷                      他詳知

yathā    uppajjati    kāma+c+chanda  pahāna<(pa徹底+hā放棄) hoti  ta+ca  pajānāti

adv.  pp.(m.s.Gen.)   m.n.   m.s.Gen.      n.s.Nom.         3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的慾的意欲,徹底捨斷,他詳知它;

 

yathā ca  pahīnassa  kāmacchandassa  āyati  anuppādo  hoti tañca pajānāti.

如同      被捨棄            意欲      在未來     被生            他詳知

yathā    pahīyati(pass.) kāma+c+chanda              a + uppāda    hoti  ta+ca  pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)   m.n.   m.s.Gen.      adv.     m.s.Nom.   3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的欲的意欲,在未來不出生,他詳知它。

 

“Santa vā ajjhattabyāpāda‘atthi  me  ajjhatta byāpādo’ti pajānāti,

存在      在身內      瞋﹑拂逆  存在  我的   身內             他詳知

santa   ajjhatta    byāpāda    atthi  aha ajjhatta  byāpāda    pajānāti

ppr.(m.s.Acc.) adv.    m.s.Acc.   3s.pres.  s.Gen.  adv.    m.s.Nom.   3s.pres.

在身內有瞋,他詳知︰『我的身內有瞋』;

 

 

asanta vā ajjhatta byāpāda ‘natthi  me  ajjhatta byāpādo’ti pajānāti;

存在   在身內            存在  我的  在身內            他詳知

a+santa  ajjhatta  byāpāda   na+atthi  aha  ajjhatta  byāpāda    pajānāti

ppr.(m.s.Acc.) adv.    m.s.Acc.   3s.pres.  s.Gen.   adv.    m.s.Nom.    3s.pres.

或在身內無瞋,他詳知︰『我的身內無瞋』;

 

yathā ca anuppannassa byāpādassa uppādo hoti tañca pajānāti,

如同        被生     瞋﹑拂逆   被生             他詳知

yathā     an+uppanna  byāpāda    uppāda  hoti   ta+ca   pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)  m.s.Gen.  m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的瞋出生了,他詳知它;

 

yathā ca  uppannassa  byāpādassa  pahāna  hoti  tañca  pajānāti,

如同        被生      瞋﹑拂逆     徹底捨斷              他詳知

yathā     uppajjati(caus.)  byāpāda      pahāna      hoti  ta+ca   pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)   m.s.Gen.      n.s.Nom.  3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的瞋,徹底捨斷,他詳知它;

 

yathā ca pahīnassa  byāpādassa āyati anuppādo  hoti  tañca  pajānāti.

如同      被捨棄             在未來     被生             他詳知

yathā    pahīyati(pass.)  byāpāda           a + uppāda   hoti  ta+ca  pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)   m.s.Gen.  adv.      m.s.Nom.  3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的瞋,在未來不出生,他詳知它。

 

“Santa vā ajjhatta thīnamiddha ‘atthi me ajjhatta thīnamiddhan’ti pajānāti,

存在      在身內    昏沈  呆滯   存在  我的   身內    昏沈  呆滯     他詳知

santa   ajjhatta   thīna+middha  atthi  aha ajjhatta  thīna+middha    pajānāti

ppr.(n.s.Acc.) adv.   n.    n.s.Acc.  3s.pres. s.Gen.  adv.     n.  n.s.Nom.   3s.pres.

或在身內有昏沈及呆滯,他詳知︰『我的內心有昏沈及呆滯』;

 

asanta vā ajjhatta thīnamiddha ‘natthi me ajjhatta thīnamiddhan’ti pajānāti,

存在   在身內    昏沈  呆滯   存在 我的   身內    昏沈  呆滯    他詳知

a+santa  ajjhatta thīna+middha  na+atthi  ahaajjhatta thīna+middha  pajānāti

ppr.(n.s.Acc.) adv.    n.   n.s.Acc.   3s.pres. s.Gen.  adv.     n.  n.s.Nom.  3s.pres.

或在身內無昏沈及呆滯,他詳知︰『我的內心無昏沈及呆滯』;

 

 

 

 

yathā ca anuppannassa thīnamiddhassa uppādo hoti  tañca  pajānāti,

如同         被生    昏沈  呆滯    被生             他詳知

yathā      an+uppanna  thīna+middha   uppāda  hoti  ta+ca   pajānāti

adv.      pp.(n.s.Gen.)  n.   n.s.Gen.  m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對未被生的昏沈及呆滯出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa  thīnamiddhassa pahāna hoti  tañca pajānāti,

如同      被生       昏沈  呆滯     徹底捨斷             他詳知

yathā    uppajjati      thīna+middha    pahāna     hoti  ta+ca   pajānāti

adv.  pp.(n.s.Gen.)      n.   n.s.Gen.   n.s.Nom.   3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對已被生的昏沈及呆滯,徹底捨斷,他詳知它;

 

yathā ca pahīnassa thīnamiddhassa āyati  anuppādo  hoti  tañca  pajānāti.

如同      被捨棄     昏沈  呆滯   在未來     被生             他詳知

yathā    pahīyati(pass.) thīna+middha          a + uppāda    hoti  ta+ca  pajānāti

adv.     pp.(n.s.Gen.)  .n.   n.s.Gen.  adv.     m.s.Nom.   3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像徹底捨斷的昏沈及呆滯,在未來不出生,他詳知它。

 

“Santa vā ajjhatta uddhaccakukkucca ‘atthi me ajjhatta uddhaccakukkuccan’ti pajānāti,

存在      在身內   抬高     惡作      存在 我的   身內     抬高     惡作     他詳知

santa   ajjhatta  uddhacca+kukkucca    atthi aha ajjhatta  uddhacca+kukkucca  pajānāti

ppr.(n.s.Acc.) adv.   n.       n.s.Acc.   3s.pres. s.Gen.  adv.      n.      n.s.Nom.  3s.pres.

或在身內有掉舉與後悔,他詳知︰『我的內心有掉舉與後悔』;

 

asanta vā ajjhatta uddhaccakukkucca ‘natthi me ajjhatta uddhaccakukkuccan’ti pajānāti;

存在    在身內   掉舉    後悔      存在 我的   身內    掉舉    後悔    他詳知

a+santa  ajjhattauddhacca+kukkucca   na+atthi  ahaajjhattauddhacca+kukkucca  pajānāti

ppr.(n.s.Acc.) adv.        n.  n.s.Acc.     3s.pres.  s.Gen.  adv.    m.n.   n.s.Nom.  3s.pres.

或像在身內無掉舉與後悔,他詳知︰『我的內心無掉舉與後悔』;

 

yathā ca anuppannassa uddhaccakukkuccassa uppādo hoti tañca pajānāti,

如同         被生  掉舉      後悔        被生             他詳知

yathā    an+uppanna  uddhacca+kukkucca     uppāda  hoti  ta+ca   pajānāti

adv.     pp.(n.s.Gen.)  n.      n.s.Gen.     m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對未被生的掉舉與後悔出生了,他詳知它;

 

 

 

yathā ca uppannassa uddhaccakukkuccassa pahāna hoti tañca pajānāti,

如同      被生     掉舉      後悔       徹底捨斷             他詳知

yathā    uppajjati   uddhacca+kukkucca     pahāna    hoti  ta+ca  pajānāti

adv.  pp.(n.s.Gen.)   n.       n.s.Gen.     n.s.Nom.  3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的掉舉與後悔,徹底捨斷,他詳知它;

 

yathā ca pahīnassa uddhaccakukkuccassa āyati anuppādo hoti  tañca  pajānāti.

如同      被捨棄      掉舉      後悔   在未來     被生           他詳知

yathā    pahīyati(pass.) uddhacca+kukkucca          a + uppāda  hoti  ta+ca  pajānāti

adv.     pp.(n.s.Gen.)   n.      n.s.Gen.   adv.      m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像徹底捨斷的掉舉與後悔,在未來不出生,他詳知它。

 

“Santa vā ajjhatta  vicikiccha  ‘atthi me ajjhatta vicikicchā’ti pajānāti,

存在   在身內                     存在  我的   身內             他詳知

santa   ajjhatta   vicikicchā<vi+kit   atthi  aha  ajjhattavicikicchā   pajānāti

ppr.(f.s.Acc.) adv.     f.s.Acc.         3s.pres. s.Gen.   adv.    f.s.Nom.   3s.pres.

或在身內有疑,他詳知︰『我的內心有疑』;

 

asanta vā ajjhatta vicikiccha ‘natthi  me  ajjhatta vicikicchā’ti pajānāti;

存在   在身內             存在  我的   身內               他詳知

a+santa  ajjhatta vicikicchā   na+atthi  aha ajjhatta  vicikicchā    pajānāti

ppr.(f.s.Acc.) adv.    f.s.Acc.     3s.pres.  s.Gen.    adv.    f.s.Nom.      3s.pres.

或像在身內無疑,他詳知︰『我的內心無疑』;

 

yathā ca anuppannāya vicikicchāya uppādo hoti tañca pajānāti,

如同         被生             被生              他詳知

yathā      an+uppanna  vicikicchā   uppāda  hoti  ta+ca   pajānāti

adv.      pp.(f.s.Gen.)   f.s.Gen.  m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對未被生的疑出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannāya vicikicchāya pahāna hoti  tañca  pajānāti,

如同      被生                徹底捨斷           他詳知

yathā    uppajjati   vicikicchā     pahāna    hoti  ta+ca  pajānāti

adv.   pp.(f.s.Gen.)   f.s.Gen.     n.s.Nom.  3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的疑,徹底捨斷,他詳知它;

 

 

 

yathā ca  pahīnāya  vicikicchāya āyati anuppādo hoti tañca pajānāti.

如同      被捨棄               在未來     被生         他詳知

yathā    pahīyati(pass.) vicikicchā            a + uppāda  hoti ta+ca  pajānāti

adv.     pp.(f.s.Gen.)   f.s.Gen.      adv.      m.s.Nom.  3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像徹底捨斷的疑,在未來不出生,他詳知它。

 

“Iti ajjhatta vā  dhammesu dhammānupassī viharati,

這樣  身內          在諸法    ()   隨觀      他住

iti  ajjhatta         dhamma   dhammā+anupassin  viharati

ind.   adv.          n.p.Loc.    n.    adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

這樣在身內,在(五蓋)諸法,隨觀諸法而住;

 

bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati,

身外     在諸法    ()  隨觀      他住

bahiddhā    dhamma  dhammā+anupassin   viharati

adv.      n.p.Loc.   n.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

或這樣在身外,在(五蓋)諸法,隨觀諸法而住;

 

ajjhattabahiddhā  vā   dhammesu dhammānupassī  viharati;

身內            在諸法    ()     隨觀      他住

ajjhatta+bahiddhā         dhamma    dhammā+anupassin   viharati

adj.       adv.           n.p.Loc.    n.   adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

或在身內及身外,在(五蓋)諸法,隨觀諸法而住。

 

samudayadhammānupassī  vā  dhammesu  viharati,

        ()     隨觀       在諸法     他住

samudaya+dhamma+anupassin        dhamma    viharati

m.       n.   adj.(m.s.Nom.)       n.p.Loc.    3s.pres.

或在(五蓋集)諸法,隨觀諸集法而住;

 

vayadhammānupassī  vā  dhammesu  viharati

    ()    隨觀       或在諸法      他住

vaya+dhamma+anupassin      dhamma     viharati

m.   n.   adj.(m.s.Nom.)      n.p.Loc.      3s.pres.

或在(五蓋滅)諸法,隨觀諸滅法而住;

 

 

 

 

samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati.

                  隨觀    在諸法     他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin   dhamma    viharati

m.       m.n.   n.  adj.(m.s.Nom.)  n.p.Loc.   3s.pres.

或在(五蓋集及滅)諸法,隨觀集法及滅法而住,

 

 ‘Atthi  dhammā’ti vā panassa    sati   paccupaṭṭhitā  hoti.

它們存在                        已在前站立     變成

atthi    dhamma       pana + assa    sati     paccupaṭṭhita    hoti

3p.pres.  n.p.Nom.       m.s.Gen.  f.s.Nom.   pp.(f.s.Nom.)   3s.pres.

或『諸法存在』的念現起,

 

Yāvadeva ñāṇamattāya paissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.

直到  如此     已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 並且 任何 在世間  他取

yāva+d+eva  ñāṇa+matta<mad paissati+matta  anissita    viharati      kiñci  loka upādiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

 

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraesu.

如是       諸比丘!    比丘     諸法     諸法      隨觀    他住   ()   ()

eva+pi      bhikkhu    bhikkhu   dhamma   dhamma+anupassin  viharati  pañca   nīvaraa

adv.         m.p.Voc.   m.s.Nom.   n.p.Loc.    n.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. n.p.Loc.  n.p.Loc.

諸比丘!就這樣比丘在五蓋,隨觀諸法而住。

 

Nīvaraapabba niṭṭhita.

 

Dhammānupassanā khandhapabba ﹝法隨觀﹝五﹞蘊﹞

 

Puna capara, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu.

再者     諸比丘! 比丘     在諸法   諸法    隨觀  他住   ()  ()諸取蘊

bhikkhu   bhikkhu  dhamma dhamma+anupassin viharati  pañca upādāna+k+khandha

    ind.     m.p.Voc. m.s.Nom.  n.p.Loc.  n.p. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. m.p.Loc. m.   m.p.Loc.

再者,諸比丘!比丘在五取蘊,隨觀(五取蘊)諸法而住[16]

 

Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu?

如何?  但是  諸比丘! 比丘    在諸法     諸法   隨觀   他住   ()諸五  ()諸取蘊

Kathaṁ+ca  bhikkhu   bhikkhu  dhamma  dhamma+anupassin  viharati  pañca  upādāna+k+khandha

adv.       m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.   n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.  m.p.Loc.  m.    m.p.Loc.

然而,諸比丘!比丘如何在五取蘊,隨觀諸法而住?

 

Idha, bhikkhave, bhikkhu– ‘iti rūpa, iti rūpassa samudayo, iti rūpassa  atthagamo;

在這裡  諸比丘!  比丘  這樣 肉體 這樣  肉體的  生出    這樣 肉體的       (=滅絕)

idha    bhikkhu  bhikkhu   iti   rūpa  iti  rūpa   samudaya   iti   rūpa   attha+ṅ+gama<gam

ind.   m.p.Voc.  m.s.Nom. ind. n.s.Nom. ind. n.s.Gen. m.s.Nom.   ind. n.s.Gen.     m.s.Nom.

在這裡,諸比丘!比丘:『這樣是肉體,這樣是肉體的生出,這樣是肉體的滅絕;

 

iti  vedanā,  iti vedanāya samudayo, iti vedanāya atthagamo;

這樣 感受   這樣  感受的    生出    這樣  感受的    滅絕

iti   vedanā   iti  vedanā   samudaya   iti   vedanā  atthagama

ind. f.s.Nom.  ind.  f.s.Gen.  m.s.Nom.   ind.  n.s.Gen.  m.s.Nom.

這樣是感受,這樣是感受的生出,這樣是感受的滅絕;

 

iti  saññā,  iti saññāya samudayo, iti saññāya atthagamo;

這樣      這樣  想的     生出    這樣  想的   滅絕

iti   saññā   iti   saññā   samudaya   iti   saññā  atthagama

ind. f.s.Nom.  ind. f.s.Gen.  m.s.Nom.  ind.  f.s.Gen.  m.s.Nom.

這樣是想,這樣是想的生出,這樣是想的滅絕;

 

iti  sakhārā,  iti sakhārāna samudayo, iti sakhārāna atthagamo;

這樣   諸行   這樣  諸行的       生出     這樣  諸行的       滅絕

iti   sakhārā   iti   sakhārā     samudaya   iti   sakhārā   atthagama

ind.  m.p.Nom.  ind.  m.p.Gen.   m.s.Nom.    ind.  m.s.Gen.    m.s.Nom.

這樣是諸行,這樣是諸行的生出,這樣是諸行的滅絕;

 

iti  viññāṇa,  iti viññāṇassa samudayo, iti viññāṇassa atthagamo’ti;

這樣         這樣   識的      生出    這樣   識的      滅絕

iti   viññāṇa      iti  viññāṇa   samudaya   iti  viññāṇa   atthagama

ind.  n.s.Nom.   ind.  n.s.Gen.   m.s.Nom.   ind.  n.s.Gen.  m.s.Nom.

這樣是識,這樣是識的生出,這樣是識的滅絕』。

 

 

“Iti ajjhatta vā  dhammesu dhammānupassī viharati,

這樣   身內          在諸法    ()   隨觀      他住

iti  ajjhatta          dhamma   dhamma+anupassin  viharati

ind.   adv.            n.p.Loc.     n.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內,在(五取蘊)諸法,隨觀諸法而住;

 

bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati,

在外部     在諸法    ()  隨觀      他住

bahiddhā    dhamma  dhamma+anupassin  viharati

adv.        n.p.Loc.   n. adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

或這樣在身外,在(五取蘊)諸法,隨觀諸法而住;

 

ajjhattabahiddhā vā   dhammesu dhammānupassī  viharati;

身內      身外      在諸法    ()     隨觀     他住

ajjhatta+bahiddhā       dhamma    dhamma+anupassin  viharati

adj.       adv.        n.p.Loc.      n.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

或在身內及身外,在(五取蘊)諸法,隨觀諸法而住。

 

samudayadhammānupassī    vā  dhammesu   viharati,

        諸法      隨觀          在諸法       他住

samudaya+dhamma+anupassin          dhamma      viharati

m.        n.  adj.(m.s.Nom.)          n.p.Loc.      3s.pres.

(五取蘊)諸法,隨觀諸集法而住;

 

vayadhammānupassī  vā  dhammesu  viharati

   ()      隨觀       或在諸法      他住

vaya+dhamma+anupassin      dhamma     viharati

m.     n.  adj.(m.s.Nom.)    n.p.Loc.      3s.pres.

或在(五取蘊)諸法,隨觀諸滅法而住;

 

samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati.

           ()     隨觀   在諸法     他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassī     dhamma    viharati

m.       m.n.   n.  adj.(m.s.Nom.)   n.p.Loc.    3s.pres.

或在(五取蘊)諸法,隨觀諸集法及滅法而住,

 

 

 

 

‘Atthi  dhammā’ti vā panassa    sati   paccupaṭṭhitā  hoti.

它們存在                         已在前站立     變成

atthi   dhamma      pana + assa     sati     paccupaṭṭhita     hoti

3p.pres. m.p.Nom.        m.s.Gen.  f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

或『諸法存在』的念現起,

 

Yāvadeva ñāṇamattāya paissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.

直到  如此     已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 並且 任何 在世間  他取

yāva+d+eva  ñāṇa+matta<mad paissati+matta  anissita    viharati      kiñci  loka upādiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

 

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu.

如是       諸比丘!  比丘     諸法   ()     隨觀    他住   ()   ()取蘊

eva+pi      bhikkhu  bhikkhu  dhamma  dhamma+anupassin  viharati  pañca  upādāna+khandha

adv.         m.p.Voc. m.s.Nom.   n.p.Loc.  n.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.)  n.  m.p.Loc.

諸比丘!就這樣比丘在五取蘊,隨觀諸法而住。

 

Khandhapabba niṭṭhita.

 

Dhammānupassanā āyatanapabba ﹝法隨觀﹝十二﹞處﹞

 

Puna capara, bhikkhave,

     再者       諸比丘!

                bhikkhu

     ind.       m.p.Voc.

再者,諸比丘!

 

bhikkhu dhammesu  dhammānupassī viharati chasu  ajjhattikabāhiresu  āyatanesu.

比丘 在諸法(=內外六入處) 諸法  隨觀   他住   ()諸六 (在諸)         ()諸入處

bhikkhu  dhamma    dhamma+anupassin  viharati  cha    ajjhattika + bāhira     āyatana

m.s.Nom. n.p.Loc.     n.   adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.)              n.p.Loc.

比丘在內外六處諸法,隨觀諸法而住。

 

 

 

Kathañca pana,  bhikkhave,

如何?    但是    諸比丘!

katha+ca  pana   bhikkhu

adv.              m.p.Voc.

然而,諸比丘!

 

bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati chasu  ajjhattikabāhiresu āyatanesu?

比丘     在諸法     諸法     隨觀   他住   ()諸六  (在諸)         ()諸處

bhikkhu  dhamma   dhamma+anupassin  viharati   cha     ajjhattika+bāhira   āyatana

m.s.Nom.  n.p.Loc.   n.   adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.)            n.p.Loc.

比丘如何在內外六處諸法,隨觀諸法而住?

 

“Idha bhikkhave, bhikkhu cakkhuñca  pajānāti,  rūpe  ca  pajānāti,

在這裡 諸比丘!  比丘              他詳知    諸形色       他詳知

idha   bhikkhu   bhikkhu  cakkhu+ca    pajānāti    rūpa        pajānāti

adv.   m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.s.Acc.     3s.pres.    n.p.Acc.     3s.pres.

在這裡,諸比丘!比丘詳知眼,及詳知諸形色,

 

[17]yañca      tadubhayapaicca uppajjati  sayojana tañca  pajānāti,

             兩者          被生        結縛           他詳知

ya  + ca    ta+d+ubhaya   paicca  uppajjati   sayojana   ta+ca  pajānāti

n.s.Nom.,rp.  n.s.Acc.         adv.    3s.pres.    n.s.Nom.   n.s.Acc.  3s.pres.

及他詳知︰緣於這兩者,結縛被產生;

 

yathā ca  anuppannassa    sayojanassa uppādo hoti tañca pajānāti,

        被生的             結縛       出生           他詳知

yathā  an+uppanna<u(d)+pad sayojana  uppāda  hoti ta+ca  pajānāti

adv.    ppr.(n.s.Gen.)           n.s.Gen.    m.s.Nom.    m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的結縛出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa sayojanassa pahāna hoti tañca  pajānāti,

       被生的        結縛      捨斷             他詳知

yathā   uppanna      sayojana    pahāna   hoti  ta+ca  pajānāti

adv.   ppr.(n.s.Gen.)  n.s.Gen.     n.s.Nom.     m.s.Acc.   3s.pres.

及像對被生的結縛,徹底捨斷,他詳知它;

 

yathā ca pahīnassa sayojanassa āyati anuppādo hoti  tañca  pajānāti.

     被徹底捨斷     結縛     未來   出生              他詳知

yathā  pahīna< pahīyati sayojana         an+uppāda  hoti  ta+ca  pajānāti

adv.  pp.caus.(n.s.Gen.) n.s.Gen.    adv.  m.s.Nom.   3s.pres.  m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的結縛,在未來不出生,他詳知它。

 

“Sotañca  pajānāti,  sadde  ca  pajānāti,

        他詳知      諸聲         他詳知

sota+ca  pajānāti     sadda       pajānāt

n.s.Acc.   3s.pres.    m.p.Acc.      3s.pres.

又,他詳知耳,及他詳知諸聲,

 

yañca      tadubhaya  paicca uppajjati sayojana tañca  pajānāti,

          兩者            被生        結縛           他詳知

ya  + ca    ta+d+ubhaya   paicca  uppajjati   sayojana  ta+ca  pajānāti

n.s.Nom.,rp.  n.s.Acc.        adv.    3s.pres.    n.s.Nom.   n.s.Acc.  3s.pres.

及他詳知︰緣於這兩者,結縛被產生;

 

yathā ca  anuppannassa    sayojanassa uppādo hoti tañca pajānāti,

        被生的             結縛       出生           他詳知

yathā  an+uppanna<u(d)+pad sayojana  uppāda  hoti ta+ca  pajānāti

adv.    ppr.(n.s.Gen.)           n.s.Gen.    m.s.Nom.    m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的結縛出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa sayojanassa pahāna hoti tañca  pajānāti,

       被生的        結縛      捨斷              他詳知

yathā   uppanna      sayojana    pahāna   hoti  ta+ca  pajānāti

adv.   ppr.(n.s.Gen.)  n.s.Gen.     n.s.Nom.     m.s.Acc.    3s.pres.

及像對被生的結縛,徹底捨斷,他詳知它;

 

yathā ca pahīnassa sayojanassa āyati anuppādo hoti  tañca  pajānāti.

     被徹底捨斷     結縛      未來   出生             他詳知

yathā  pahīna< pahīyati sayojana         an+uppāda  hoti  ta+ca  pajānāti

adv.  pp.caus.(n.s.Gen.) n.s.Gen.    adv.  m.s.Nom.   3s.pres.  m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的結縛,在未來不出生,他詳知它。

 

 

 

“Ghānañca  pajānāti,  gandhe ca  pajānāti,

          他詳知     諸香        他詳知

ghāna+ca    pajānāti    gandha       pajānāt

n.s.Acc.    3s.pres.      m.p.Acc.      3s.pres.

又,他詳知鼻,及他詳知諸香,

 

yañca       tadubhaya paicca uppajjati sayojana tañca  pajānāti,

           兩者           被生        結縛           他詳知

ya  + ca    ta+d+ubhaya  paicca  uppajjati   sayojana   ta+ca  pajānāti

n.s.Nom.,rp.  n.s.Acc.        adv.    3s.pres.    n.s.Nom.    n.s.Acc.  3s.pres.

及他詳知︰緣於這兩者,結縛被產生;

 

yathā ca  anuppannassa    sayojanassa uppādo hoti tañca pajānāti,

        被生的             結縛       出生           他詳知

yathā  an+uppanna<u(d)+pad sayojana  uppāda  hoti ta+ca  pajānāti

adv.    ppr.(n.s.Gen.)           n.s.Gen.    m.s.Nom.    m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的結縛出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa sayojanassa pahāna hoti tañca  pajānāti,

       被生的        結縛      捨斷              他詳知

yathā   uppanna      sayojana    pahāna   hoti  ta+ca  pajānāti

adv.   ppr.(n.s.Gen.)  n.s.Gen.     n.s.Nom.      m.s.Acc.    3s.pres.

及像對被生的結縛,徹底捨斷,他詳知它;

 

yathā ca pahīnassa sayojanassa āyati anuppādo hoti tañca  pajānāti.

     被徹底捨斷     結縛     未來   出生              他詳知

yathā  pahīna< pahīyati sayojana         an+uppāda  hoti  ta+ca  pajānāti

adv.  pp.caus.(n.s.Gen.) n.s.Gen.    adv.  m.s.Nom.   3s.pres.  m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的結縛,在未來不出生,他詳知它。

 

“Jivhañca  pajānāti,  rase  ca  pajānāti,

        他詳知     諸味         他詳知

Jivha+ca  pajānāti    rasa         pajānāt

f.s.Acc.    3s.pres.    m.p.Acc.      3s.pres.

又,他詳知舌,及他詳知諸味,

 

 

 

yañca       tadubhaya paicca uppajjati  sayojana tañca  pajānāti,

            兩者          被生        結縛            他詳知

ya  + ca    ta+d+ubhaya   paicca  uppajjati   sayojana   ta+ca  pajānāti

n.s.Nom.,rp.  n.s.Acc.         adv.    3s.pres.    n.s.Nom.    n.s.Acc.  3s.pres.

及他詳知︰緣於這兩者,結縛被產生;

 

yathā ca  anuppannassa    sayojanassa uppādo hoti tañca pajānāti,

        被生的             結縛       出生           他詳知

yathā  an+uppanna<u(d)+pad sayojana  uppāda  hoti ta+ca  pajānāti

adv.    ppr.(n.s.Gen.)           n.s.Gen.    m.s.Nom.    m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的結縛出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa sayojanassa pahāna hoti tañca  pajānāti,

       被生的        結縛      捨斷              他詳知

yathā   uppanna      sayojana    pahāna   hoti  ta+ca  pajānāti

adv.   ppr.(n.s.Gen.)  n.s.Gen.     n.s.Nom.     m.s.Acc.   3s.pres.

及像對被生的結縛,徹底捨斷,他詳知它;

 

yathā ca pahīnassa sayojanassa āyati anuppādo hoti tañca  pajānāti.

     被徹底捨斷     結縛      未來  出生              他詳知

yathā  pahīna< pahīyati sayojana         an+uppāda  hoti  ta+ca  pajānāti

adv.  pp.caus.(n.s.Gen.) n.s.Gen.    adv.  m.s.Nom.   3s.pres.  m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的結縛,在未來不出生,他詳知它。

 

“Kāyañca  pajānāti,  phoṭṭhabbe  ca  pajānāti,

         他詳知    能被觸者       他詳知

Kāya+ca  pajānāti   phoṭṭhabba         pajānāt

m.s.Acc.    3s.pres.     n.p.Acc.          3s.pres.

又,他詳知身,及他詳知諸觸,

 

yañca       tadubhaya  paicca uppajjati sayojana tañca   pajānāti,

           兩者            被生        結縛            他詳知

ya  + ca    ta+d+ubhaya   paicca  uppajjati   sayojana   ta+ca   pajānāti

n.s.Nom.,rp.  n.s.Acc.          adv.    3s.pres.    n.s.Nom.    n.s.Acc.  3s.pres.

及他詳知︰緣於這兩者,結縛被產生;

 

 

 

yathā ca  anuppannassa    sayojanassa uppādo hoti tañca  pajānāti,

       被生的               結縛      出生            他詳知

yathā  an+uppanna<u(d)+pad sayojana  uppāda  hoti  ta+ca  pajānāti

adv.    ppr.(n.s.Gen.)           n.s.Gen.    m.s.Nom.    m.s.Acc.   3s.pres.

像對未被生的結縛出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa sayojanassa pahāna hoti tañca   pajānāti,

       被生的        結縛      捨斷              他詳知

yathā   uppanna      sayojana    pahāna   hoti  ta+ca  pajānāti

adv.   ppr.(n.s.Gen.)  n.s.Gen.     n.s.Nom.       m.s.Acc.   3s.pres.

及像對被生的結縛,徹底捨斷,他詳知它;

 

yathā ca pahīnassa sayojanassa āyati anuppādo hoti tañca   pajānāti.

     被徹底捨斷     結縛     未來   出生              他詳知

yathā  pahīna< pahīyati sayojana         an+uppāda  hoti  ta+ca  pajānāti

adv.  pp.caus.(n.s.Gen.) n.s.Gen.    adv.  m.s.Nom.   3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被徹底捨斷的結縛,在未來不出生,他詳知它。

 

“Manañca  pajānāti,  dhamme  ca  pajānāti,

         他詳知      諸法            他詳知

mana+ca  pajānāti    dhamma          pajānāt

n.s.Acc.    3s.pres.     n.p.Acc.          3s.pres.

又,他詳知意,及他詳知諸法,

 

yañca       tadubhaya paicca uppajjati sayojana  tañca  pajānāti,

            兩者          被生        結縛            他詳知

ya  + ca    ta+d+ubhaya   paicca  uppajjati   sayojana   ta+ca   pajānāti

n.s.Nom.,rp.  n.s.Acc.        adv.    3s.pres.    n.s.Nom.   n.s.Acc.    3s.pres.

及他詳知︰緣於這兩者,結縛被產生;

 

yathā ca  anuppannassa    sayojanassa uppādo hoti tañca pajānāti,

        被生的             結縛       出生           他詳知

yathā  an+uppanna<u(d)+pad sayojana  uppāda  hoti ta+ca  pajānāti

adv.    ppr.(n.s.Gen.)           n.s.Gen.    m.s.Nom.    m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的結縛出生了,他詳知它;

 

 

 

yathā ca uppannassa sayojanassa pahāna hoti tañca  pajānāti,

       被生的        結縛      捨斷              他詳知

yathā   uppanna      sayojana    pahāna   hoti  ta+ca  pajānāti

adv.   ppr.(n.s.Gen.)   n.s.Gen.     n.s.Nom.     m.s.Acc.   3s.pres.

及像對被生的結縛,徹底捨斷,他詳知它;

 

yathā ca pahīnassa sayojanassa āyati anuppādo hoti tañca  pajānāti.

     被徹底捨斷     結縛     未來   出生              他詳知

yathā  pahīna< pahīyati sayojana         an+uppāda  hoti  ta+ca  pajānāti

adv.  pp.caus.(n.s.Gen.) n.s.Gen.    adv.  m.s.Nom.   3s.pres.  m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的結縛,在未來不出生,他詳知它。

 

 “Iti ajjhatta  vā  dhammesu dhammānupassī  viharati,

這樣 身內            在諸法    ()   隨觀      他住

iti  ajjhatta         dhamma   dhamma+anupassin   viharati

ind.   adv.          n.p.Loc.     n.  adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

這樣在身內,在(內外六處)諸法,隨觀諸法而住;

 

bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati,

在外部     在諸法    ()  隨觀       他住

bahiddhā    dhamma  dhamma+anupassin      viharati

adv.        n.p.Loc.   n.   adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

或在身外,在(內外六處)諸法,隨觀諸法而住;

 

ajjhattabahiddhā vā   dhammesu dhammānupassī  viharati;

身內     身外         在諸法    ()     隨觀     他住

ajjhatta+bahiddhā       dhamma    dhamma+anupassin   viharati

adj.       adv.        n.p.Loc.      n.  adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

或在身內及身外,在(內外六處)諸法,隨觀諸法而住。

 

samudayadhammānupassī   vā  dhammesu   viharati,

        ()    隨觀            在諸法       他住

samudaya+dhamma+anupassin          dhamma      viharati

m.        n.   adj.(m.s.Nom.)         n.p.Loc.      3s.pres.

或在(內外六處)諸法,隨觀集法而住;

 

 

 

 

vayadhammānupassī  vā  dhammesu  viharati

   ()     隨觀       或在諸法      他住

vaya+dhamma+anupassin      dhamma      viharati

m.    n.  adj.(m.s.Nom.)      n.p.Loc.      3s.pres.

或在(內外六處)諸法,隨觀滅法而住;

 

samudayavayadhammānupassī vā dhammesu  viharati.

           ()     隨觀     在諸法     他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin    dhamma    viharati

m.       m.n.  m.n.  adj.(m.s.Nom.)  n.p.Loc.    3s.pres.

或在(內外六處)諸法,隨觀集法及滅法而住,

 

‘Atthi  dhammā’ti vā  panassa    sati   paccupaṭṭhitā   hoti.

它們存在                           已在前站立      變成

atthi   dhamma        pana + assa     sati     paccupaṭṭhita     hoti

3p.pres. n.p.Nom.        m.s.Gen.    f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)     3s.pres.

或『諸法存在』的念現起,

 

Yāvadeva ñāṇamattāya paissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.

直到  如此     已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 並且 任何 在世間  他取

yāva+d+eva  ñāṇa+matta<mad paissati+matta  anissita    viharati      kiñci  loka upādiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

 

Evampi kho, bhikkhave,

如是       諸比丘!

eva+pi      bhikkhu

adv.         m.p.Voc.

諸比丘!就這樣,

 

bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati chasu ajjhattikabāhiresu  āyatanesu. 

  比丘     諸法    諸法      隨觀    他住   ()  (在諸)身內  身外    ()諸處

bhikkhu  dhamma  dhamma+anupassin  viharati    cha   ajjhattika + bāhira     āyatana

m.s.Nom. n.p.Loc.   m.p.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.)   adj.(n.p.Loc.)   n.p.Loc.

比丘在內外六處諸法,隨觀諸法而住。

 

Āyatanapabba niṭṭhita.

 

Dhammānupassanā bojjhagapabba﹝法隨觀﹝七﹞覺支﹞

 

Puna capara, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī  viharati  sattasu  bojjhagesu.

再者      諸比丘!   比丘     在諸法    諸法    隨觀   他住   ()  ()諸覺支

bhikkhu   bhikkhu  dhamma  dhamma+anupassin  viharati  satta   bojjhaga

ind.       m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.  n.p. adj.(m.s.Nom.)3s.pres. adj.(m.p.Loc.) m.p.Loc.

再者,諸比丘!比丘在七覺支[18]諸法,隨觀諸法而住。

 

Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati sattasu bojjhagesu?

如何?         諸比丘! 比丘     在諸法    諸法     隨觀   他住   ()  ()諸覺支

katha+ca    bhikkhu   bhikkhu  dhamma   dhamma+anupassin  viharati  satta   bojjhaga

adv.         m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.   n.p. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(m.p.Loc.) m.p.Loc.

然而,諸比丘!比丘如何在七覺支諸法,隨觀諸法而住?

 

Idha,  bhikkhave,  bhikkhu  santa vā  ajjhatta  satisambojjhaga

在這裡   諸比丘!     比丘   存在         在身內     完全  覺支

idha     bhikkhu    bhikkhu  santa<atthi   ajjhatta    sati+sam+bojjhaga

adv.     m.p.Voc.   m.s.Nom.  ppr.(m.s.Acc.)   adv.      f.       m.s.Acc.

在這裡,諸比丘!比丘在身內有念覺支,

 

‘atthi  me  ajjhatta  satisambojjhago’ti  pajānāti,

    我的   身內         完全覺支          他詳知

atthi   aha ajjhatta      sati+sambojjhaga       pajānāti

3s.pres.s.Gen.   adv.       f.    m.s.Nom.        3s.pres.

他詳知︰『我的身內有念覺支』;

 

asanta vā ajjhatta satisambojjhaga  ‘natthi me ajjhatta satisambojjhago’ti pajānāti,

沒有     身內         完全覺支     沒有 我的   身內       完全覺支     他詳知

asanta     ajjhatta  sati+sambojjhaga   natthi  aha  ajjhatta  sati+sambojjhaga  pajānāti

adj.(m.s.Acc.)   adv.     f.   m.s.Acc.   3s.pres. s.Gen.   adv.      f.    m.s.Nom.   3s.pres.

或我的身內沒有念覺支,他詳知︰『在我的身內沒有念覺支』;

 

 

yathā ca anuppannassa satisambojjhagassa uppādo hoti  tañca  pajānāti,

如同       被生的     完全覺支的       被生   它有        他詳知

yathā    an+uppanna   sati+sambojjhaga      uppāda  hoti  ta+ca   pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)   f.      m.s.Gen.     m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對未被生的念覺支出生出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa satisambojjhagassa bhāvanāya pāripūrī    hoti  tañca  pajānāti.

如同        被生的      完全覺支的     修習  完成﹑實踐       它有       他詳知

yathā   uppajjati(caus.) sati+sambojjhaga   bhāvanā pāripūrī<pari+pūr充滿 hoti ta+ca pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)  f.     m.s.Gen.    f.s.Ins.   f.s.Nom.        3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的念覺支,修習圓滿,他詳知它。

 

“Santa vā ajjhatta dhammavicayasambojjhaga

有、存在    身內         徹底調查              完全覺支

santa     ajjhatta   dhamma+vicaya(<vi擴大+ci收集)+sambojjhaga

adj.(m.s.Acc.) adv.      m.n.     m.                   m.s.Acc.

或身內有擇法覺支,

 

‘atthi      me  ajjhatta dhammavicayasambojjhago’ti pajānāti,

有、存在 我的   身內         徹底調查 完全覺支的     他詳知

atthi      aha ajjhatta  dhamma+vicaya+sambojjhaga    pajānāti

3s.pres.  s.Gen.   adv.    m.n.     m.     m.s.Nom.       3s.pres.

他詳知︰『我的身內有擇法覺支』;

 

asanta vā ajjhatta dhammavicayasambojjhaga

沒有     身內         徹底調查  完全覺支的

asanta      ajjhatta   dhamma+vicaya+sambojjhaga

adj.(m.s.Acc.) adv.     m.n.     m.      m.s.Acc.

或身內沒有擇法覺支,

 

‘natthi me ajjhatta dhammavicayasambojjhago’ti pajānāti,

沒有 我的   身內         徹底調查  完全覺支的   他詳知

natthi ahaajjhatta   dhamma+vicaya+sambojjhaga    pajānāti

3s.pres. s.Gen.  adv.    m.n.     m.      m.s.Nom.    3s.pres.

他詳知︰『我的身內沒有擇法覺支』;

 

 

 

yathā ca anuppannassa dhammavicayasambojjhagassa uppādo hoti tañca  pajānāti,

如同       被生的         徹底調查  完全覺支的   被生   它有        他詳知

yathā    an+uppanna     dhamma+vicaya+sambojjhaga   uppāda  hoti  ta+ca   pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)    m.n.     m.      m.s.Gen.    m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對未被生的擇法覺支出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa dhammavicayasambojjhagassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti.

如同    被生的       徹底調查  完全覺支        修習    完成﹑實踐  它有  他詳知

yathā  uppajjati   dhamma+vicaya+sambojjhaga     bhāvanā  pāripūrī   hoti  ta+ca  pajānāti

adv.  pp.(m.s.Gen.)  m.n.   m.     m.s.Gen.        f.s.Ins.   f.s.Nom.  3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被生的擇法覺支,修習圓滿,他詳知它。

 

“Santa vā ajjhatta vīriyasambojjhaga ‘atthi me ajjhatta vīriyasambojjhago’ti pajānāti,

有、存在     身內   精進  完全覺支       我的  身內     精進 完全覺支的   他詳知

santa     ajjhatta vīriya+sambojjhaga  atthi  ahaajjhatta  vīriya+sambojjhaga   pajānāti

adj.(m.s.Acc.) adv.      n.    m.s.Acc.   3s.pres. s.Gen.   adv.     n.   m.s.Nom.      3s.pres.

或身內有精進覺支,他詳知︰『我的身內有精進覺支』;

 

asanta vā ajjhatta vīriyasambojjhaga ‘natthi me ajjhatta vīriyasambojjhago’ti pajānāti,

沒有     身內   精進  完全覺支      沒有 我的 身內     精進  完全覺支     他詳知

asanta   ajjhatta  vīriya+sambojjhaga   natthi aha ajjhatta vīriya+sambojjhaga   pajānāti

adj.(m.s.Acc.)adv.      n.   m.s.Nom.   3s.pres. s.Gen.  adv.     n.   m.s.Nom.     3s.pres.

或身內有無精進覺支,他詳知︰『我的身內沒有精進覺支』;

 

yathā ca anuppannassa vīriyasambojjhagassa uppādo hoti tañca  pajānāti,

如同       被生的    精進  完全覺支的     被生   它有        他詳知

yathā    an+uppanna     vīriya+sambojjhaga    uppāda  hoti  ta+ca  pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)    n.       m.s.Gen.    m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對未被生的精進覺支出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa vīriyasambojjhagassa bhāvanāya pāripūrī hoti  tañca  pajānāti.

如同        被生的  精進   完全覺支的     修習     完成﹑實踐  它有      他詳知

yathā   uppajjati(caus.) vīriya+sambojjhaga    bhāvanā  pāripūrī     hoti  ta+ca  pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)  n.     m.s.Gen.       f.s.Ins.   f.s.Nom.   3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被生的精進覺支,修習圓滿,他詳知它。

 

 

 

“Santa vā ajjhatta pītisambojjhaga ‘atthi me ajjhatta pītisambojjhago’ti pajānāti,

有、存在    身內       完全覺支        我的  身內       完全覺支的    他詳知

santa     ajjhatta pīti+sambojjhaga     atthi  aha ajjhatta  pīti+sambojjhaga   pajānāti

adj.(m.s.Acc.) adv.      f.    m.s.Acc.     3s.pres. s.Gen.   adv.   f.    m.s.Nom.     3s.pres.

或身內有喜覺支,他詳知︰『我的身內有喜覺支』;

 

asanta vā ajjhatta pītisambojjhaga ‘natthi me ajjhatta pītisambojjhago’ti pajānāti,

沒有     身內       完全覺支       沒有 我的   身內       完全覺支   他詳知

asanta     ajjhatta  pīti+sambojjhaga    natthi  aha ajjhatta  pīti+sambojjhaga  pajānāti

adj.(m.s.Acc.)  adv.      f.   m.s.Nom.  3s.pres. s.Gen.  adv.      f.    m.s.Nom.   3s.pres.

或身內沒有喜覺支,他詳知︰『在我的身內沒有喜覺支』;

 

yathā ca anuppannassa pītisambojjhagassa uppādo hoti  tañca  pajānāti,

如同       被生的    完全覺支的        被生   它有       他詳知

yathā    an+uppanna   pīti+sambojjhaga     uppāda  hoti  ta+ca   pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)  f.      m.s.Gen.      m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對未被生的喜覺支出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa pītisambojjhagassa bhāvanāya pāripūrī   hoti  tañca  pajānāti.

如同        被生的     完全覺支的     修習  完成﹑實踐       它有       他詳知

yathā   uppajjati(caus.) pīti+sambojjhaga   bhāvanā pāripūrī<pari+pūr充滿 hoti ta+ca pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)  f.     m.s.Gen.    f.s.Ins.    f.s.Nom.       3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的喜覺支,修習圓滿,他詳知它。

 

“Santavā  ajjhatta  passaddhisambojjhaga

           身內     輕安                  完全覺支

santa      ajjhatta   passaddhi(pa+sambh信賴)+sambojjhaga

adj.(m.s.Acc.)  adv.      f.                       m.s.Acc.

或身內有輕安覺支,

 

‘atthi     me ajjhatta passaddhisambojjhago’ti pajānāti

有、存在 我的   身內    輕安     完全覺支的     他詳知

atthi     aha  ajjhatta  passaddhi+sambojjhaga    pajānāti

3s.pres.  s.Gen.   adv.      f.       m.s.Nom.      3s.pres.

他詳知︰『我的身內有輕安覺支』;

 

 

 

 

asanta vā ajjhatta passaddhisambojjhaga

沒有     身內     輕安     完全覺支

asanta      ajjhatta   passaddhi+sambojjhaga

adj.(m.s.Acc.)  adv.     f.      m.s.Acc.

或身內沒有輕安覺支,

 

‘natthi me ajjhatta passaddhisambojjhago’ti pajānāti,

沒有  我的   身內    輕安     完全覺支       他詳知

natthi aha ajjhatta   passaddhi+sambojjhaga      pajānāti

3s.pres. s.Gen.  adv.      f.       m.s.Nom.      3s.pres.

他詳知︰『在我的身內沒有輕安覺支』;

 

yathā ca anuppannassa passaddhisambojjhagassa uppādo hoti tañca   pajānāti,

如同       被生的  輕安     完全覺支的         被生  它有        他詳知

yathā    an+uppanna  passaddhi+sambojjhaga       uppāda  hoti  ta+ca   pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)  f.      m.s.Gen.           m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對未被生的輕安覺支出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa passaddhisambojjhagassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca  pajānāti.

如同      被生的     輕安    完全覺支的      修習   完成﹑實踐    它有      他詳知

yathā  uppajjati(caus.) passaddhi+sambojjhaga bhāvanā pāripūrī<pari+pūr充滿 hoti ta+ca pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)  f.       m.s.Gen.    f.s.Ins.   f.s.Nom.     3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的輕安覺支,修習圓滿,他詳知它。

 

“Santa vā  ajjhatta samādhisambojjhaga

有、存在     身內    定、三摩地   完全覺支

santa        ajjhatta   samādhi+sambojjhaga

ppr.(m.s.Acc.)    adv.      m.       m.s.Acc.

或身內有定覺支,

 

‘atthi    me  ajjhatta samādhisambojjhago’ti pajānāti,

有、存在 我的   身內    三摩地     完全覺支     他詳知

atthi     aha  ajjhatta  samādhi+sambojjhaga    pajānāti

3s.pres.  s.Gen.   adv.      m.       m.s.Nom.     3s.pres.

他詳知︰『我的身內有定覺支』;

 

 

 

asanta vā ajjhatta samādhisambojjhaga

沒有     身內     三摩地    完全覺支

asanta      ajjhatta  samādhi+sambojjhaga

adj.(m.s.Acc.)  adv.     m.      m.s.Acc.

或身內沒有定覺支,

 

‘natthi me ajjhatta samādhisambojjhago’ti pajānāti,

沒有 我的    身內   三摩地  完全覺支       他詳知

natthi aha ajjhatta samādhi+sambojjhaga      pajānāti

3s.pres. s.Gen.  adv.    m.    m.s.Nom.       3s.pres.

他詳知︰『我的身內沒有定覺支』;

 

yathā ca anuppannassa samādhisambojjhagassa uppādo hoti tañca   pajānāti,

如同       被生的 三摩地   完全覺支的         被生  它有        他詳知

yathā    an+uppanna  samādhi+sambojjhaga       uppāda  hoti  ta+ca   pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)  f.      m.s.Gen.           m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對未被生的定覺支出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa samādhisambojjhagassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca   pajānāti.

如同        被生的  三摩地 完全覺支的     修習  完成﹑實踐       它有       他詳知

yathā  uppajjati(caus.) samādhi+sambojjhaga  bhāvanā pāripūrī<pari+pūr充滿 hoti ta+ca pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)  m.     m.s.Gen.     f.s.Ins.   f.s.Nom.     3s.pres. m.s.Acc.   3s.pres.

及像對被生的定覺支,修習圓滿,他詳知它。

 

“Santa  vā ajjhatta upekkhāsambojjhaga

有、存在    身內             完全覺支

santa       ajjhatta   upekkhā+sambojjhaga

adj.(m.s.Acc.)  adv.       f.       m.s.Acc.

或身內有捨覺支,

 

‘atthi    me  ajjhatta upekkhāsambojjhago’ti pajānāti,

有、存在 我的   身內          完全覺支的      他詳知

atthi    aha  ajjhatta  upekkhā+sambojjhaga      pajānāti

3s.pres.  s.Gen.   adv.      f.       m.s.Nom.       3s.pres.

他詳知︰『我的身內有捨覺支』;

 

 

 

asanta vā ajjhatta upekkhāsambojjhaga

沒有      身內            完全覺支     

asanta      ajjhatta   upekkhā+sambojjhaga

adj.(m.s.Acc.)  adv.       f.      m.s.Acc.

或身內沒有捨覺支,

 

‘natthi me ajjhatta upekkhāsambojjhago’ti pajānāti,

沒有 我的   身內            完全覺支      他詳知

natthi aha ajjhatta   upekkhā+sambojjhaga      pajānāti

3s.pres. s.Gen.  adv.     f.   m.s.Nom.          3s.pres.

他詳知︰『我的身內沒有捨覺支』;

 

yathā ca anuppannassa upekkhāsambojjhagassa uppādo hoti tañca   pajānāti,

如同       被生的       完全覺支的         被生   它有        他詳知

yathā    an+uppanna  upekkhā+sambojjhaga      uppāda  hoti  ta+ca   pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)  f.       m.s.Gen.       m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對未被生的捨覺支出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa upekkhāsambojjhagassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti.

如同     被生的         完全覺支的    修習  完成﹑實踐       它有       他詳知

yathā  uppajjati    upekkhā+sambojjhaga  bhāvanā pāripūrī<pari+pūr充滿 hoti ta+ca pajānāti

adv.   pp.(m.s.Gen.)  f.     m.s.Gen.      f.s.Ins.    f.s.Nom.      3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的捨覺支,修習圓滿,他詳知它。

 

 “Iti ajjhatta vā  dhammesu dhammānupassī viharati,

這樣  身內         在諸法    ()   隨觀      他住

iti   ajjhatta       dhamma   dhamma+anupassin   viharati

ind.   adv.          n.p.Loc.    n.  adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

這樣在身內,在(七覺支)諸法,隨觀諸法而住;

 

bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī  viharati,

在外部     在諸法    ()  隨觀        他住

bahiddhā     dhamma   dhamma+anupassin   viharati

adv.         n.p.Loc.    n.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

這樣在身外,在(七覺支)諸法,隨觀諸法而住;

 

 

 

 

 

ajjhattabahiddhā vā   dhammesu dhammānupassī  viharati;

身內     身外       在諸法      ()     隨觀    他住

ajjhatta+bahiddhā       dhamma    dhamma+anupassin   viharati

adj.       adv.         n.p.Loc.     n.  adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

或在身內及身外,在(七覺支)諸法,隨觀諸法而住。

 

samudayadhammānupassī    vā  dhammesu   viharati,

       ()      隨觀          在諸法       他住

samudaya+dhamma+anupassin           dhamma      viharati

m.       m.n. adj.(m.s.Nom.)          n.p.Loc.      3s.pres.

(七覺支)諸法隨觀集法而住;

 

vayadhammānupassī  vā  dhammesu  viharati

   ()     隨觀       在諸法      他住

vaya+dhamma+anupassin       dhamma     viharati

m.   m.n. adj.(m.s.Nom.)      n.p.Loc.      3s.pres.

或在(七覺支)諸法隨觀滅法而住;

 

samudayavayadhammānupassī  vā  dhammesu viharati.

           ()   隨觀       在諸法      他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin       dhamma    viharati

m.       m.n.  m.n.p.  adj.(m.s.Nom.)  n.p.Loc.     3s.pres.

或在(七覺支)諸法,隨觀集法及滅法而住,

 

‘Atthi  dhammā’ti vā panassa    sati   paccupaṭṭhitā  hoti.

它們存在                         已在前站立     變成

atthi   dhamma      pana + assa     sati     paccupaṭṭhita    hoti

3p.pres. n.p.Nom.        m.s.Gen.  f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)   3s.pres.

或『諸法存在』的念現起,

 

Yāvadeva ñāṇamattāya paissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke  upādiyati.

直到  如此     已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠   他住  並且 任何 在世間  他取

yāva+d+eva  ñāṇa+matta<mad paissati+matta  anissita   viharati      kiñci  loka    upādiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.     ind.  m.s.Loc.  3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

 

 

 

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati sattasu bojjhagesu.

如是       諸比丘!  比丘     諸法      ()    隨觀    他住   ()    ()諸覺支

eva+pi      bhikkhu  bhikkhu   dhamma   dhamma+anupassin  viharati  satta      bojjhaga

adv.         m.p.Voc. m.s.Nom.   n.p.Loc.   m.   adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(m.p.Loc.) m.p.Loc.

諸比丘!就這樣在七覺支,比丘在諸法隨觀諸法而住。

 

Bojjhagapabba niṭṭhita.

 

Dhammānupassanā saccapabba ﹝法隨觀﹝四﹞諦﹞

 

Puna capara, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī  viharati  catūsu  ariyasaccesu.

再者      諸比丘! 比丘   在諸法    諸法    隨觀      他住  ()諸四  ()諸聖諦

bhikkhu   bhikkhu  dhamma   dhamma+anupassin  viharati  catu    ariyasacca

ind.       m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.  n.p. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.) n.p.Loc.

再者,諸比丘!比丘在四聖諦諸法,隨觀諸法而住[19]

 

Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī  viharati catūsu  ariyasaccesu?

如何?         諸比丘! 比丘     在諸法    諸法   隨觀     他住   ()  ()諸聖諦

katha+ca    bhikkhu   bhikkhu  dhamma   dhamma+anupassin  viharati  catu   ariyasacca

adv.         m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.   n.p.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.) n.p.Loc.

然而,諸比丘!比丘如何在四聖諦諸法,隨觀諸法而住?

 

Idha, bhikkhave, bhikkhu ‘ida dukkhan’ti yathābhūtapajānāti,

在這裡 諸比丘!   比丘                  如實        他詳知

idha  bhikkhu    bhikkhu  aya   dukkha    yathābhūta   pajānāti

adv.  m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.s.Nom. n.s.Nom.      adv.       3s.pres.

在這裡,諸比丘!比丘如實詳知︰『這是苦』,

 

‘aya dukkhasamudayo’ti yathābhūta pajānāti, ‘aya dukkhanirodho’ti yathābhūta pajānāti,

    苦集(苦的起因)     如實      他詳知          苦滅         如實       他詳知

aya dukkha+samudaya   yathābhūta  pajānāti  aya  dukkha+nirodha  yathābhūta pajānāti

m.s.Nom. m.n. m.s.Nom.      adv.      3s.pres. m.s.Nom. m.n.  m.s.Nom.    adv.     3s.pres.

他如實詳知︰『這是苦集』,他如實詳知︰『這是苦的滅』,

 

 

 ‘aya dukkhanirodhagāminī paipadā’ti yathābhūta pajānāti.

        導至滅苦的         行道       如實        他詳知

aya    dukkha+nirodha+gāminī  paipadā    yathābhūta    pajānāti

f.s.Nom.  m.n.   m. adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom.      adv.        3s.pres.

他如實詳知︰『這是往苦的滅的行道』。

 

Pahamabhāṇavāro niṭṭhito.

 

Dukkhasaccaniddeso (苦諦解說)

 

“Katamañca bhikkhave, dukkha ariyasacca?    Jātipi  dukkhā,

    什麼      諸比丘           聖的             苦的

katamaṁ+ca   bhikkhu    dukkha    ariya + sacca      jāti+pi  dukkha

 adj.(n.s.Nom.)   m.p.Voc.   n.s.Nom.    adj. n.s.Nom.    f.s.Nom. adj.(f.s.Nom.)

諸比丘!什麼是苦聖諦?生也是苦,老也是苦,

 

jarāpi dukkhā, maraampi dukkha, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsāpi   dukkhā,

  苦的                                           傷心   

jarā+pi dukkha maraa<mar(m)+pi dukkha soka+parideva+dukkha+domanassa+upāyāsa+pi dukkha

f.s.Nom. adj.(f.s.Nom.) n.s.Nom. adj.(m.s.Nom.) m.  m.      m.n.   n.       m.p.Nom. m.p.Nom.

死也是苦生也是苦悲苦憂傷心苦[20]

 

appiyehi  sampayogopi dukkho,  piyehi   vippayogopi  dukkho,

不喜歡    會合           不喜歡   別離         

a+p+piya  sampayoga+pi  dukkha    piya     vippayoga+pi      dukkha

adj.(m.p.Ins.) m.s.Nom.  m.s.Nom. adj.(m.p.Ins.)  m.s.Nom.        m.s.Nom.

怨憎會是苦愛別離是苦

 

 

yampiccha  na labhati tampi dukkha, sakhittena pañcupādānakkhandhā dukkhā.

                        以簡略                        苦的

ya+pi+iccha   labhati  ta+pi  dukkha   sakhitta  pañca+upādāna+k+khandha   dukkha

n.s.Nom. n.s.Nom. 3s.pres. n.s.Nom  n.s.Nom.  pp.(n.s.Ins.)       n.    m.p.Nom. adj.(m.p.Nom.)

所求不得也是苦;簡單說,五取蘊即是苦。

 

“Katamā ca, bhikkhave, jāti?  Yā[21] tesa tesa sattāna tamhi tamhi sattanikāye

什麼     諸比丘!          各種的     諸有情     在各種     ()有情類

katamā    bhikkhu     jāti    yā    ta      ta   satta      ta     ta   satta+nikāya

adj.(f.s.Nom.) m.p.Voc. f.s.Nom.  f.s.Nom. m.p.Gen. m.p.Gen. m.s.Loc.    m.  m.s.Loc.

又,諸比丘!什麼是?凡是各種有情,於各種有情類之

 

1jāti, 2sañjāti, 3okkanti, 4abhinibbatti, 5khandhāna pātubhāvo, 6āyatanāna pailābho,

  和合發生 趣入(進入)  出現      諸蘊         顯現         諸處      獲得

jāti    sañjāti  okkanti  abhinibbatti     khandha       pātubhāva     āyatana     pailābha

f.s.Nom.                      m.p.Gen.       f.s.Nom.       m.p. Gen.    m.s.Nom.

1生、2和合發生、3趣入、4出現、5諸蘊顯現,6諸處獲得,

 

aya vuccati, bhikkhave,  jāti.

    被稱為   諸比丘!  

aya  vuccati  bhikkhu     jāti

f.s.Nom. 3s.pres. m.p.Voc.  f.s.Nom.

諸比丘!這被稱為

 

“Katamā ca, bhikkhave, jarā? Yā tesa tesa sattāna tamhi tamhi sattanikāye

什麼      諸比丘!          各種的     諸有情   在各種      ()有情類

katamā    bhikkhu    jarā    yā       ta   ta  satta      ta     ta     satta+nikāya

adj.(f.s.Nom.) m.p.Voc. f.s.Nom.  f.s.Nom. m.p.Gen. m.p.Gen. m.s.Loc.    m.  m.s.Loc.

又,諸比丘!什麼是?凡是各種有情,於各種有情類之

 

1jarā, 2jīraatā, 3khaṇḍicca, 4pālicca, 5valittacatā, 6āyuno sahāni,

年老   老衰      齒落         髮白       皮皺       壽命    耗盡

jarā   jīraatā   khaṇḍicca     pālicca     valittacatā     āyus   sahāni

f.s.Nom.      n.s.Nom.               f.s.Nom.     n.s.Gen. f.s.Nom.

1年老、2老衰、3齒落、4髮白、5皮皺,6壽命的耗盡、

 

 

 

7indriyāna  paripāko,    aya vuccati, bhikkhave, jarā.

諸根的    遍熟(已相當成熟)      被稱為    諸比丘! 

indriya     paripāka         aya   vuccati   bhikkhu   jarā

n.p.Gen.    m.s.Nom.      f.s.Nom. 3s.pres. m.p.Voc.  f.s.Nom.

7諸根老朽。諸比丘!這被稱為

 

“Katamañca, bhikkhave, maraa? Ya tesa tesa sattāna tamhā tamhā sattanikāyā

什麼      諸比丘!            凡是     各種     諸有情的    從各種    從有情部類

katamaṁ+ca   bhikkhu     maraa       ya     ta    ta       satta       ta    ta     sattanikāyā

adj.(n.s.Nom.) m.p.Voc.   n.s.Nom.   n.s.Nom. n.p.Gen.   n.p.Gen.  n.s.Abl.       m.s.Abl.

又,諸比丘!什麼是?凡是各種有情,於各種有情部類之

 

1cuti 2cavanatā 3bhedo 4antaradhāna 5maccu 6maraa 7kālakiriyā 8khandhāna bhedo

1脫離 2脫離狀態 3迸裂 4消失        5    6死亡     7死期到     8諸蘊的     迸裂

1cuti 2cavanatā    3bheda  4antaradhāna  5maccu  6maraa     7kālakiriyā   8khandha     bheda

f.s.Nom. ″    m.s.Nom.  n.s.Nom.   m.s.Nom. n.s.Nom.   f.s.Nom.     m.p.Gen.   m.s.Nom.

1脫離、2脫離狀態、3迸裂、4消失、5死、6死亡、7死期到、8諸蘊的迸裂、

 

9kaevarassa nikkhepo 10jīvitindriyassupacchedo, ida vuccati, bhikkhave, maraa.

身軀的     拋下             根的   全部         被稱為   諸比丘!  

kaevara  nikkhepo      jīvita+indriyassa+upa-c-cheda  ida vuccati    bhikkhu   maraa

n.s.Gen.   m.n.s.Nom.    n.     n.       m.s.Nom. n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.  n.s.Nom.

9身軀的拋下、10命根全斷,諸比丘!這被稱為

 

“Katamo ca, bhikkhave, soko? Yo kho, bhikkhave, aññataraññatarena byasanena

什麼        諸比丘!     凡是     諸比丘!      以種種          以不幸

katama  ca  bhikkhu   soka   ya      bhikkhu    aññatara+aññatara     byasana

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc. m.s.Nom. m.s.Nom. m.p.Voc.    adj.    adj.(n.s.Ins.)   n.s.Ins.

又,諸比丘!什麼是?諸比丘!凡是俱有種種不幸,

 

samannāgatassa aññataraññatarena dukkhadhammena phuṭṭhassa   1soko  2socanā

俱有的           以種種                        所觸的(=所惱的)       悲傷

samannāgata   aññatara+aññatara  dukkha+dhamma       phuṭṭha< phusati   soka   socanā

adj.(n.s.Gen.)   adj.  adj.(n.s.Ins.)   m.n.   n.s.Ins.       pp.(m.s.Gen.)   m.s.Nom. f.s.Nom.

為種種苦法所惱的1愁、2悲傷、

 

3socitatta 4antosoko 5antoparisoko, aya vuccati, bhikkhave, soko.

傷心     內愁        內愴            被稱為   諸比丘!   

socitatta   antosoka    antoparisoka    aya  vuccati    bhikkhu  soka<socati<suc使悲傷

n.s.Nom.   m.s.Nom.    m.s.Nom.   m.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.  m.s.Nom.

3傷心、4內愁、5內愴,諸比丘!這被稱為

 

“Katamo ca, bhikkhave, paridevo? Yo kho, bhikkhave, aññataraññatarena byasanena

什麼       諸比丘!     悲傷   凡是      諸比丘!      以種種          以不幸

katama ca   bhikkhu   parideva    ya       bhikkhu    aññatara+aññatara     byasana

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc.  m.s.Nom.  m.s.Nom.  m.p.Voc.    adj.  adj.(n.s.Ins.)     n.s.Ins.

又,諸比丘!什麼是悲傷?諸比丘!凡是俱有種種不幸,

 

samannāgatassa aññataraññatarena dukkhadhammena phuṭṭhassa 1ādevo 2paridevo

俱有的         以種種                   所觸的(=所惱的) 1    2悲痛

samannāgata     aññatara+aññatara   dukkha+dhamma  phuṭṭha< phusati 1ādeva  2parideva

adj.(n.s.Gen.)    adj.  adj.(n.s.Ins.)     n.  n.s.Ins.    pp.(m.s.Gen.)   m.s.Nom. m.s.Nom.

為種種苦法所惱的1悲、2悲痛、

 

3ādevanā 4paridevanā 5ādevitatta 6paridevitatta, aya vuccati, bhikkhave, paridevo.

嘆息      悲哀         悲歎        悲愴               被稱為   諸比丘!    

ādevanā  paridevanā    ādevitatta     paridevitatta     aya  vuccati   bhikkhu    parideva

f.s.Nom.   f.s.Nom.    n.s.Nom.      n.s.Nom.       m.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.  m.s.Nom.

3嘆息、4悲哀、5悲歎、6悲愴,諸比丘!這被稱為

 

“Katamañca, bhikkhave, dukkha? Ya kho, bhikkhave, 1kāyika dukkha

什麼       諸比丘!            凡是       諸比丘!   身的      痛苦

katamaṁ+ca   bhikkhu     dukkha      ya       bhikkhu    kāyika     dukkha

adj.(n.s.Nom.)  m.p.Voc.   n.s.Nom.    n.s.Nom.   m.p.Voc.   n.s.Nom.   n.s.Nom.

又,諸比丘!什麼是?諸比丘!凡是1身的痛苦,

 

2kāyika  asāta   3kāyasamphassaja dukkha  4asāta  vedayita,

身體的   不愉快    身體      所生                不愉快     感受

kāyika    asāta     kāya+samphassa-ja       dukkha      asāta      vedayita

adj.(n.s.Nom.)     m.      n.s.Nom.       n.s.Nom.    adj.(n.s.Nom.)

2身的不愉快,3感受身觸所生之痛、4及不愉快,

 

 

 

ida  vuccati,  bhikkhave, dukkha.

   被稱為      諸比丘!  

ida  vuccati   bhikkhu    dukkha

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   n.s.Nom.

及身觸所生的不愉快的苦受,諸比丘!這被稱為

 

“Katamañca, bhikkhave, domanassa? Ya kho, bhikkhave, cetasika dukkha

什麼      諸比丘!               凡是       諸比丘!   心的      痛苦

katamaṁ+ca bhikkhu     domanassa       ya        bhikkhu    cetasika    dukkha

adj.(n.s.Nom.)  m.p.Voc.    n.s.Nom.     n.s.Nom.     m.p.Voc.  adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom.

又,諸比丘!什麼是?諸比丘!凡是1心的苦,

 

cetasika   asāta manosamphassaja dukkha asāta vedayita,

心的        不愉快           所生          不愉快    感受

cetasika      asāta   mano+samphassa-ja    dukkha     asāta    vedayita

adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom.  m.     n.s.Nom.    n.s.Nom.  n.s.Nom. n.s.Nom.

2於心不愉快,3感受意觸所生之痛苦、4及不愉快,

 

ida   vuccati, bhikkhave, domanassa.

     被稱為   諸比丘!    

ida  vuccati   bhikkhu   domanassa

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   n.s.Nom.

諸比丘!這被稱為

 

“Katamo ca, bhikkhave, upāyāso?

什麼       諸比丘!   

katama ca   bhikkhu    upāyāsa

adj.(m.s.Nom.)  m.p.Voc.  m.s.Nom.

又,諸比丘!什麼是

 

Yo[22] kho, bhikkhave, aññataraññatarena byasanena samannāgatassa aññataraññatarena

凡是       諸比丘!    以種種          以不幸     俱有的          以種種

ya        bhikkhu   aññataraññatara     byasana   samannāgata       aññataraññatara

m.s.Nom. m.p.Voc.     n.s.Ins.           n.s.Ins.   adj.(n.s.Ins.)         n.s.Ins.

諸比丘!凡是俱有種種的不幸,

 

 

 

dukkhadhammena phuṭṭhassa    1āyāso 2upāyāso 3āyāsitatta 4upāyāsitatta,

           所觸的(=所惱的)   1愁、   2       3氣餒       4沮喪

dukkha+dhamma  phuṭṭha< phusati  1āyāsa   2upāyāsa  3āyāsitatta    4upāyāsitatta

n.    n.s.Ins.     pp.(m.s.Gen.)    m.s.Nom. m.s.Nom.  n.s.Nom.     n.s.Nom.

被苦法所惱的1愁、2悶、3氣餒、4沮喪,

 

aya vuccati, bhikkhave, upāyāso.

   被稱為      諸比丘!  

ida  vuccati   bhikkhu   upāyāsa

m.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.  m.s.Nom.

諸比丘!這被稱為

 

“Katamo ca, bhikkhave,   appiyehi   sampayogo     dukkho?

什麼      諸比丘!  (與諸) 喜歡的   相應、聯繫         

katama      bhikkhu       a+p+piya   sam+pa+yoga(<yuj連接) dukkha

m.s.Nom.   m.p.Voc.      adj.(m.p.Ins.)   m.s.Nom.          m.s.Nom.

又,諸比丘!什麼是怨憎會苦

 

Idha yassa[23] te honti aniṭṭhā akantā amanāpā rūpā saddā gandhā rasā phoṭṭhabbā dhammā,

於此 凡是 那些  不可喜的 不愉快的 不合意的                          

idha ye+assa<aya hoti an+iṭṭhā a+kantā a+manāpā rūpa sadda  gandha  rasa  phoṭṭhabba  dhamma

adv. n.s.Gen. n.p.Nom. adj.(n.p.Nom.)      n.p.Nom. m.p.Nom. ″               n.p.Nom.

於此,凡是那些不可喜的、不可樂的、不合意的諸色、諸聲、諸香、諸味、諸觸、諸法;

 

ye  vā  panassa  te honti anatthakāmā ahitakāmā aphāsukakāmā ayogakkhemakāmā,

凡是      它們 它們是 義利     愉快之   從執著中釋放

ya       pana+assa  ta  hoti   an+atthakāma a+hitakāma  a+phāsukakāma  a+yogakkhemakāma

n.p.Nom.  m.s.Gen. m.p.Nom.      n.p.Nom.   n.p.Nom.      n.p.Nom.         n.p.Nom.

或者凡是不義之欲、不利之欲、不爽之欲、無從執著中釋放之欲,

 

 

 

 

yā     tehi   saddhi sagati samāgamo samodhāna missībhāvo,

凡是    在他們   一起    碰面   聚會、集合     聯誼        交際

ya        ta     saddhi  sagati  samāgama    samodha    missībhāva

f.s.Nom. m.p.Nom. adv.    f.s.Nom.  m.s.Nom.      n.s.Nom.    m.s.Nom.

凡是他們碰面、聚會、聯誼、交際在一起。

 

aya   vuccati, bhikkhave,   appiyehi   sampayogo     dukkho.

    被稱為     諸比丘! (與諸)不喜歡的   相應、聯繫         

ida  vuccati   bhikkhu      a+p+piya   sam+pa+yoga(<yuj連接) dukkha

f.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   adj.(m.p.Ins.)    m.s.Nom.         m.s.Nom.

諸比丘!這被稱為怨憎會苦

 

“Katamo ca, bhikkhave,  piyehi  vippayogo  dukkho?

什麼          諸比丘! (與諸)     從事    

katama       bhikkhu      piya     vi+p+payoga  dukkha

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc. adj.(m.p.Ins.)  m.s.Nom.    m.s.Nom.

又,諸比丘!什麼是愛別離苦

 

Idha yassa te honti iṭṭhā kantā manāpā rūpā saddā gandhā rasā phoṭṭhabbā dhammā,

於此 凡是 那些 可喜的 愉快的 意的                          

idha ye+assa te hoti  iṭṭha  kanta  manāpa rūpa  sadda  gandha  rasa  phoṭṭhabba  dhamma

adv. n.s.Gen. n.p.Nom. adj.(n.p.Nom.)″ ″   n.p.Nom. m.p.Nom. ″             n.p.Nom.

於此,凡是那些可喜的、愉快的、合意的諸色、諸聲、諸香、諸味、諸觸、諸法;

 

ye  vā panassa  te  honti 1atthakāmā 2hitakāmā  3phāsukakāmā  4yogakkhemakāmā

凡是       那些      益之欲   利之欲    舒適之欲          瑜伽安穩之欲

ye vā  pana+assa  ta  hoti   atthakāma    hitakāma     phāsukakāma      yogakkhemakāma

m.p.Nom. m.s.Gen. m.p.Nom.  m.p.Nom.     m.p.Nom.     m.p.Nom.         m.p.Nom.

或者凡是1義利之欲2利益之欲、3爽快之欲、4瑜伽安穩之欲,

 

mātā vā pitā vā  bhātā vā  bhaginī vā mittā vā  amaccā vā  ñātisālohitā vā,

        兄弟      姐妹     朋友    同事      親戚 有血緣 

mātar   pitar     bhātar      bhaginī     mitta      amacca      ñāti-sālohita

f.s.Nom. m.s.Nom. m.s.Nom.  f.s.Nom.   m.p.Nom.   m.p.Nom.      m.s.Nom.

或母、或父、或兄弟、或姐妹、或朋友、或同事、或親戚,

 

yā     tehi  saddhi asagati  asamāgamo  asamodhāna  amissībhāvo,

凡是  在他們  一起     碰面   聚會、集合    聯誼           交際

ya       ta   saddhi   a+sagati  a+samāgama    a+samodhāna     a+missībhāva

f.s.Nom. m.p.Nom. adv.    f.s.Nom.   m.s.Nom.          n.s.Nom.       m.s.Nom.

凡是他們未碰面、未聚會、未聯誼、未交際在一起。

 

aya   vuccati,  bhikkhave,   piyehi  vippayogo dukkho.

    被稱為      諸比丘!   (與諸)可愛的  別離    

ida  vuccati    bhikkhu         piya   vippayoga    dukkha

f.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.    adj.(m.p.Ins.)   m.s.Nom.  m.s.Nom.

諸比丘!這被稱為愛別離苦

 

“Katamañca, bhikkhave, yampiccha na labhati tampi dukkha?

什麼        諸比丘!                    

katamaṁ+ ca  bhikkhu    ya+pi+iccha   labhati  ta+ pi  dukkha

adv.         m.p.Voc.   n.s.Nom. n.s.Nom. 3s.pres. n.s.Nom  n.s.Nom.

又,諸比丘!什麼是求不得苦

 

Jātidhammāna, bhikkhave sattāna eva icchā  uppajjati –

   諸法       諸比丘!  諸有情的  如是  欲求    生起

jāti+dhamma      bhikkhu     satta    eva icchā   uppajjati<(u+ pajjati of pad)

f.   n.p.Gen.     m.p.Voc.    n.p.Gen.  adv.  f.s.Nom. 3s.pres.

諸比丘!於生法,眾生生起這樣的欲望:

 

‘aho  vata maya na jātidhammā assāma,  na ca   vata  no    jāti  āgaccheyyā’ti.

啊!真的! 我們            願我們是        真的  我們的          

aho  vata  aha   na  jāti+dhamma  atthi              vata  aha    jāti     āgacchati

ind.  ind.  p.Nom.      f.   n.p.Nom. 1p.opt.            ind.  p.Gen.  f.s.Nom.  3s.opt.

「啊!真的!願我們不出生,願我們的出生不來。」

 

Na kho paneta icchāya pattabba[24],  idampi yampiccha na labhati tampi dukkha.

   然而    透過欲求  可被得到                               

na   pana+eta   icchā     pattabba    idam+pi  ya+pi+iccha  na  labhati  tam+pi  dukkha

      n.s.Nom.  f.s.Ins.  grd.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.     n.s.Nom.    3s.pres.  n.s.Nom. n.s.Nom.

然而,為了想要的卻得不到,這就是那種求不得苦。

 

Jarādhammāna, bhikkhave, sattāna eva  icchā  uppajjati–

   諸法的      諸比丘!  眾生的   如是     欲求     生起

jarā+dhamma      bhikkhu     satta    eva     icchā    uppajjati

f.   n.p.Gen.      m.p.Voc.    n.p.Gen.  adv.    f.s.Nom.   3s.pres.

諸比丘!於老法,眾生生起這樣的欲望:

 

‘aho vata maya  na  jarādhammā  assāma,  na ca vata   no  jarā  āgaccheyyā’ti.

哦! 真的  我們               願我們是      真的   我們的       

aho  vata  aha   na  jarā+dhamma    atthi            vata    aha  jarā    āgacchati

ind.  ind.  p. Nom.      f.   n.p.Nom.  1p.opt.          ind.    p.Gen. f.s.Nom.  3s.opt.

「啊!真的!願我們不老,願我們的老不來。」

 

Na kho paneta icchāya pattabba,  idampi  yampiccha na labhati tampi dukkha.

   然而    透過欲求  可被得到                                

na   pana+eta   icchā     pattabba     idam+pi  ya+pi+iccha  na  labhati  tam+pi  dukkha

      n.s.Nom.  f.s.Ins.  grd.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.     n.s.Nom.     3s.pres.  n.s.Nom. n.s.Nom.

然而,為了想要的卻得不到,這就是那種求不得苦。

 

Byādhidhammāna, bhikkhave, sattāna eva icchā  uppajjati–

    諸法的        諸比丘!   眾生的   如是   欲求    生起

byādhi+dhamma      bhikkhu      satta     eva   icchā   uppajjati

m.    n.p.Gen.      m.p.Voc.    n.p.Gen.   adv.   f.s.Nom.  3s.pres.

諸比丘!於病法,眾生生起這樣的欲望:

 

‘aho vata maya na byādhidhammā  assāma, na ca vata   no  byādhi  āgaccheyyā’ti.

哦! 真的  我們               願我們是    真的 我們的           

aho  vata  aha  na  byādhi+dhamma   assāma       vata  aha   byādhi      āgacchati

ind.  ind.  p. Nom.      f.   n.p.Nom.  1p.opt.        ind.  p.Gen.  f.s.Nom.    3s.opt.

「啊!真的!願我們不生病,願我們的病不來。」

 

Na kho paneta icchāya pattabba,  idampi  yampiccha na labhati tampi  dukkha.

   然而    透過欲求  可被得到                               

na   pana+eta   icchā     pattabba     idam+pi  yam+pi+iccha  na  labhati  tam+pi  dukkha

      n.s.Nom.  f.s.Ins.  grd.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.     n.s.Nom.     3s.pres.  n.s.Nom. n.s.Nom.

然而,為了想要的卻得不到,這就是那種求不得苦。

 

 

 

Maraadhammāna, bhikkhave, sattāna eva icchā uppajjati–

    諸法的        諸比丘!   眾生的   如是  欲求    生起

maraa+dhamma      bhikkhu      satta     evaicchā   uppajjati

n.    n.p.Gen.      m.p.Voc.    n.p.Gen.    adv.  f.s.Nom. 3s.pres.

諸比丘!於諸死法,眾生生起這樣的欲望:

 

‘aho vata maya na  maraadhammā assāma, na ca vata  no  maraa āgaccheyyā’ti.

哦! 真的  我們               願我們是     真的 我們的         

aho  vata  aha na  maraa+dhamma  assāma        vata   aha  maraa    āgacchati

ind.  ind.  p.Nom.       n.   n.p.Nom. 1p.opt.         ind.  p.Gen.  n.s.Nom.   3s.opt.

「啊!真的!願我們不死,願我們的死不來。」

 

Na kho paneta icchāya pattabba,  idampi yampiccha  na labhati tampi dukkha.

   然而    透過欲求  可被得到                                

na   pana+eta   icchā     pattabba     idam+pi  ya+pi+iccha  na  labhati  tam+pi  dukkha

      n.s.Nom.  f.s.Ins.  grd.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.     n.s.Nom.     3s.pres.  n.s.Nom. n.s.Nom.

然而,為了想要的卻得不到,這就是那種求不得苦。

 

Sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadhammāna, bhikkhave, sattāna eva icchā uppajjati–

   悲傷                     諸法的      諸比丘!  眾生的  如是   欲望  生起

soka+parideva+dukkha+domanassa+upāyāsa+dhamma   bhikkhu    satta    eva icchā  uppajjati

m.     m.     m.      n.       m.    n.p.Gen.   m.p.Voc.   n.p.Gen.  adv.  f.s.Nom. 3s.pres.

諸比丘!於愁、悲、苦、憂、悶法之眾生,生如是之欲求:

 

‘aho vata maya na sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadhammā  assāma,

哦! 真的  我們       悲傷                             願我們是

aho  vata  aha  na  soka+parideva+dukkha+domanassa+upāyāsa+dhamma   atthi

ind.  ind.  p.Nom.     m.  m.       m.      n.        m.    n.p.Nom.  1p.opt.

「啊!真的!願我們不愁、悲、苦、憂、悶,

 

na ca vata  no sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadhammā āgaccheyyun’ti.

   真的 我們的     悲傷                     諸法     

vata aha soka+parideva+dukkha+domanassa+upāyāsa+dhamma  āgacchati

      ind. p.Gen. m.    m.      n.        m.     m.    n.p.Nom.   3p.opt.

願我們的憂、悲、苦、惱、悶不來。」

 

 

 

 

Na kho paneta icchāya pattabba,  idampi  yampiccha na labhati tampi  dukkha.

   然而    透過欲求  可被得到                                

na   pana+eta   icchā     pattabba     idam+pi  ya+pi+iccha  na  labhati  tam+pi  dukkha

      n.s.Nom.  f.s.Ins.  grd.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.     n.s.Nom.     3s.pres.  n.s.Nom. n.s.Nom.

然而,為了想要的卻得不到,這就是那種求不得苦。

 

“Katame ca, bhikkhave, sakhittena pañcupādānakkhandhā dukkhā?

 什麼        諸比丘!      以簡略                        

katama      bhikkhu      sakhitta    pañca+upādāna+k+khandhā   dukkhā

adj.(m.p.Nom.) m.p.Voc.      n.s.Ins.           m.      m.p.Nom.  m.p.Nom.

又,諸比丘簡單說,什麼是五取蘊之苦

 

Seyyathida– rūpupādānakkhandho, vedanupādānakkhandho, saññupādānakkhandho,

即是                                                      

seyyathā+ida– rūpa+upādāna+k+khandha vedanā+upādāna+k+khandha  saññā+upādāna+k+khandha

adv.  m.s.Nom.  n.   m.    m.s.Nom.   f.      m.      m.s.Nom.   f.      m.    m.s.Nom.

這就是:色取蘊、受取蘊、想取蘊、

 

sakhārupādānakkhandho,  viññāṇupādānakkhandho.

                                 

sakhārā+upādāna+k+khandha   viññāṇa+upādāna+k+khandha

f.      m.      m.s.Nom.    n.      m.       m.s.Nom.

行取蘊、識取蘊,

 

Ime vuccanti, bhikkhave, sakhittena pañcupādānakkhandhā dukkhā.

這些  (它們)稱為 諸比丘!  以簡略                        

aya  vuccati   bhikkhu   sakhitta    pañca+upādāna+k+khandha  dukkha

m.p.Nom. 3p.pres.  m.p.Voc.   n.s.Nom.          m.      n.p.Nom. n.p.Nom.

諸比丘!簡單說,這被稱為五取蘊之苦。

 

Ida vuccati,  bhikkhave, dukkha ariyasacca.

   被稱為     諸比丘!             

ida  vuccati   bhikkhu    dukkha   ariya+sacca

n.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   n.s.Nom.  adj.  n.s.Nom.

諸比丘!這被稱為苦聖諦。

 

Samudayasaccaniddeso (集諦解說)

 

“Katamañca, bhikkhave, dukkhasamudaya ariyasacca?

什麼     諸比丘        集、起源     聖的  諦、真理

katamaṁ+ca   bhikkhu     dukkha+samudaya    ariya+sacca

n.s.Nom.      m.p.Voc.     m.    n.s.Nom.    adj.  n.s.Nom.

諸比丘什麼是苦集聖諦

 

yāya   tahā  ponobbhavikā      nandirāgasahagatā      tatratatrābhinandinī,

那種           (pono =puna) +生存                 俱行     那裡  全面

yā+aya  tahā  pono+b+bhavikā(=ponobhavika) nandi+rāga+saha-gatā  tatra+tatra+abhinandinī

f.s.Nom.  f.s.Nom. adj.(f.s.Nom.)                f.   m. adj.(f.s.Nom.) adv.  adv.  f.s.Nom.

那種愛是()再生與喜染俱行處處全然歡喜[25]

 

seyyathida-- kāmatahā,  bhavatahā,  vibhavatahā.

即是                           無有   

seyyathā+ida   kāma+tahā   bhava+tahā   vibhava+tahā

adv.    n.s.Nom. m.n. f.s.Nom.  m. f.s.Nom.    m.   f.s.Nom.

這就是欲愛、有愛、無有愛。

 

“Sā kho panesā, bhikkhave, tahā kattha uppajjamānā uppajjati, kattha nivisamānā nivisati?

          諸比丘! 渴愛  何處   正在出生   出生   在哪裡  正出滯留    滯留

sā    pana+esā   bhikkhu  tahā kattha  uppajjati   uppajjati kattha nivisati<ni+vis進入nivisati

f.s.Nom. f.s.Nom.  m.p.Voc. f.s.Nom. adv. ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.  adv.  ppr.(f.s.Nom.)  3s.pres.

諸比丘!那渴愛生起時在哪裡生起,住著時在哪裡住著[26]

 

Ya loke piyarūpa sātarūpa, etthesā tahā uppajjamānā uppajjati, ettha nivisamānā nivisati.

凡是 在世間 可愛的形色 可樂的形色 渴愛   正在出生    出生   在此處  正在滯留  滯留

ya   loka   piyarūpa  sātarūpa   ettha+esā  tahā  uppajjati     uppajjati  ettha   nivisamānā  nivisati

n.s.Nom. n.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)″adv. f.s.Nom. ″ppr.(f.s.Nom.)  3s.pres.  adv. ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

凡在世間有令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,在這裡渴愛生時生,在這裡住時住。

 

“Kiñca  loke  piyarūpa  sātarūpa?  Cakkhu  loke  piyarūpa  sātarūpa,

什麼   在世間  可愛的形色    愉快的形色          在世間  可愛的形色   可樂的形色

ki+ca   loka     piyarūpa       sātarūpa      cakkhu   loka    piyarūpa       sātarūpa

       n.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)              n.s.Nom.  m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)     

什麼是世間令人喜歡的形色、令人愉悅的形色?眼在世間為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā  tahā  uppajjamānā  uppajjati,      ettha  nivisamānā nivisati.

在此處 渴愛   正在出生      出生             在此處  正在滯留   滯留

ettha+esā  tahā   uppajjati uppajjati<u(d)+pajjati<pad ettha  nivisati nivisati<ni+visati<vis進入

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.             adv.   ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

渴愛生起時在這裡生起,住著時在這裡住著。

 

Sota loke …pe… ghāna loke…  jivhā loke…   kāyo loke…   mano loke

   在世間          在世間       在世間     在世間       在世間

sota   loka         ghāna   loka       jivhā  loka       kāyo  loka      mano  loka

n.s.Nom. m.s.Loc.  n.s.Nom. m.s.Loc. f.s.Nom. m.s.Loc. m.s.Nom. m.s.Loc. m.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的耳在世間的鼻在世間的舌在世間的身在世間的意

 

piyarūpa sātarūpa,  etthesā tahā uppajjamānā uppajjati, ettha nivisamānā nivisati.

可愛的形色 可樂的形色 在此處 渴愛   正在出生    出生    在此處  正在滯留  滯留

    piyarūpa   sātarūpa  ettha+esā tahā   uppajjati     uppajjati   ettha    nivisati     nivisati

a dj.(n.s.Nom.)     adv. f.s.Nom. ″  ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.   adv. ppr.(f.s.Nom.)  3s.pres.

為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,在這裡渴愛生時生,在這裡住時住。

 

“Rūpā loke…   saddā loke…  gandhā loke…  rasā loke…   phoṭṭhabbā loke…

眾色 在世間    眾聲  在世間    眾香   在世間   眾味  在世間    眾觸       在世間

rūpa  loka       sadda  loka     gandha  loka     rasa  loka       phoṭṭhabba  loka

n.p.Nom. m.s.Loc. m.p.Nom. m.s.Loc. m.p.Nom. m.s.Loc. m.p.Nom. m.s.Loc. n.p.Nom. m.s.Loc.

在世間的眾色在世間的眾聲在世間的眾香在世間的眾味在世間的眾觸

 

dhammā loke    piyarūpa  sātarūpa,

 諸法   在世間   可愛的形色    可樂的形色

dhamma   loka     piyarūpa       sātarūpa

n.p.Nom. m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)    

在世間的諸法為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā  tahā  uppajjamānā  uppajjati, ettha   nivisamānā nivisati.

在此處 渴愛   正在出生        出生     在此處  正在滯留    滯留

ettha+esā  tahā   uppajjati        uppajjati   ettha    nivisati     nivisati

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)     3s.pres.     adv.   ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

渴愛生起時在這裡生起,住著時在這裡住著。

 

“Cakkhuviññāṇa loke…sotaviññāṇa loke…ghānaviññāṇa loke…jivhāviññāṇa loke…

           在世間   耳識        在世間     鼻識       在世間   舌識        在世間

cakkhu+viññāṇa    loka   sotaviññāṇa     loka    ghānaviññāṇa    loka    jivhāviññāṇa    loka

n.     n.s.Nom. m.s.Loc.  n.s.Nom.     m.s.Loc.   n.s.Nom.      m.s.Loc.  n.s.Nom.   m.s.Loc.

在世間的眼識在世間的耳識在世間的鼻識在世間的舌識

 

kāyaviññāṇa loke… manoviññāṇa loke  piyarūpa  sātarūpa,

身識         在世間     意識       在世間  可愛的形色   可樂的形色

kāyaviññāṇa    loka      manoviññāṇa   loka     piyarūpa     sātarūpa

n.s.Nom.    m.s.Loc.   n.s.Nom.      m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)   

在世間的身識在世間的意識[27]為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā  tahā  uppajjamānā  uppajjati,  ettha   nivisamānā nivisati.

在此處 渴愛   正在出生        出生       在此處  正在滯留   滯留

ettha+esā  tahā   uppajjati       uppajjati      ettha    nivisati     nivisati

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)     3s.pres.       adv.   ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

渴愛生起時在這裡生起,住著時在這裡住著。

 

“Cakkhusamphasso loke… sotasamphasso loke… ghānasamphasso loke…

          在世間             在世間               在世間

cakkhu+samphassa   loka    sota+samphassa  loka   ghāna+samphassa    loka

n.     m.s.Nom.  m.s.Loc.   n  m.s.Nom. m.s.Loc.   n.     m.s.Nom.  m.s.Loc.

在世間的眼觸在世間的耳觸在世間的鼻觸

 

jivhāsamphasso loke… kāyasamphasso loke… manosamphasso loke piyarūpa  sātarūpa,

        在世間           在世間          在世間  可愛的形色 可樂的形色

jivhā+samphassa  loka   kāya+samphassa  loka  mano+samphassa  loka     piyarūpa    sātarūpa

f.    m.p.Nom. m.s.Loc.  m.   m.s.Nom. m.s.Loc. n.  m.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.) 

在世間的舌觸在世間的身觸在世間的意觸為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā  tahā  uppajjamānā  uppajjati, ettha   nivisamānā nivisati.

在此處 渴愛   正在出生      出生       在此處  正在滯留   滯留

ettha+esā  tahā   uppajjati     uppajjati      ettha    nivisati     nivisati

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.       adv.   ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

渴愛生起時在這裡生起,住著時在這裡住著。

 

“Cakkhusamphassajā vedanā loke… sotasamphassajā  vedanā   loke…

       觸生           在世間       觸生              在世間

cakkhu+samphassa-ja   vedanā   loka  sota+samphassa-ja    vedanā     loka

n.   adj.(f.s.Nom.)  f.s.Nom.  n.p.Nom. n. adj.(f.s.Nom.)  f.s.Nom.   n.p.Nom.

在世間的眼觸所生之受在世間的耳觸所生之受

 

ghānasamphassajā vedanā  loke…  jivhāsamphassajā vedanā  loke…

       觸生          在世間        觸生             在世間

ghāna+samphassa-ja  vedanā  loka    jivhā+samphassa-ja  vedanā     loka

n.   adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom. m.s.Loc. n.p.Nom. f. adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的鼻觸所生之受在世間的舌觸所生之受

 

kāyasamphassajā vedanā loke… manosamphassajā vedanā loke  piyarūpa sātarūpa,

       觸生      在世間         觸生         在世間  可愛的形色 可樂的形色

kāya+samphassa-ja  vedanā  loka    mano+samphassa-ja  vedanā  loka   piyarūpa   sātarūpa

m.  adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom. m.s.Loc. n.p.Nom. f. adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.) 

在世間的身觸所生之受在世間的意觸所生之受,在世間為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā  tahā  uppajjamānā  uppajjati, ettha   nivisamānā nivisati.

在此處 渴愛   正在出生        出生    在此處   正在滯留   滯留

ettha+esā  tahā   uppajjati      uppajjati    ettha    nivisati     nivisati

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.     adv.   ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

渴愛生起時在這裡生起,住著時在這裡住著。

 

“Rūpasaññā loke… saddasaññā loke… gandhasaññā loke… rasasaññā loke…

     在世間        在世間          在世間         在世間

rūpa+saññā  loka    sadda+saññā  loka  gandha+saññā  loka    rasa+saññā  loka 

n.  f.s.Nom. m.s.Loc. m.  f.s.Nom. m.s.Loc. m.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m. f.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色想在世間的聲想在世間的香想在世間的味想

 

phoṭṭhabbasaññā loke… dhammasaññā loke   piyarūpa sātarūpa,

           在世間           在世間   可愛的形色 可樂的形色

phoṭṭhabba+saññā  loka   dhamma+saññā  loka    piyarūpa    sātarūpa

n.      f.s.Nom. m.s.Loc.  m.n.  f.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.) 

在世間的觸想法想為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā  tahā  uppajjamānā  uppajjati, ettha   nivisamānā nivisati.

在此處 渴愛   正在出生        出生    在此處   正在滯留   滯留

ettha+esā  tahā   uppajjati       uppajjati   ettha    nivisati      nivisati

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.     adv.    ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

渴愛生起時在這裡生起,住著時在這裡住著。

 

“Rūpasañcetanā loke… saddasañcetanā loke… gandhasañcetanā loke…rasasañcetanā loke…

     在世間           在世間            在世間           在世間

rūpa+sañcetanā  loka  sadda+sañcetanā  loka  gandha+sañcetanā loka     rasa+sañcetanā  loka 

n.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m.  f.s.Nom. m.s.Loc.   m.  f.s.Nom.  m.s.Loc.

在世間的色思[28]在世間的聲思在世間的香思在世間的味思

 

phoṭṭhabbasañcetanā loke… dhammasañcetanā loke   piyarūpa sātarūpa,

               在世間               在世間   可愛的形色 可樂的形色

phoṭṭhabba+sañcetanā  loka    dhamma+sañcetanā  loka    piyarūpa    sātarūpa

n.        f.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n.   f.s.Nom.  m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.) 

在世間的觸思在世間的法思為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā  tahā  uppajjamānā  uppajjati, ettha   nivisamānā nivisati.

在此處 渴愛   正在出生        出生    在此處   正在滯留   滯留

ettha+esā  tahā   uppajjati       uppajjati   ettha    nivisati      nivisati

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.     adv.    ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

渴愛生起時在這裡生起,住著時在這裡住著。

 

“Rūpatahā loke… saddatahā loke… gandhatahā loke… rasatahā loke…

     在世間      在世間           在世間        在世間

rūpa+tahā  loka  sadda+tahā  loka  gandha+tahā   loka     rasa+tahā  loka 

n.  f.s.Nom. m.s.Loc. m. f.s.Nom. m.s.Loc. m.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m. f.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色愛在世間的聲愛在世間的香愛在世間的味愛

 

 

 

phoṭṭhabbatahā  loke… dhammatahā loke  piyarūpa  sātarūpa,

            在世間          在世間  可愛的形色  可樂的形色

phoṭṭhabba+ tahā  loka    dhamma+ tahā loka    piyarūpa     sātarūpa

n.      f.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n. f.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)  

在世間的觸愛在世間的法愛為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā  tahā  uppajjamānā  uppajjati, ettha   nivisamānā nivisati.

在此處 渴愛   正在出生        出生    在此處   正在滯留   滯留

ettha+esā  tahā   uppajjati       uppajjati   ettha    nivisati      nivisati

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.     adv.    ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

渴愛生起時在這裡生起,住著時在這裡住著。

 

“Rūpavitakko loke… saddavitakko loke… gandhavitakko loke… rasavitakko loke…

      在世間        在世間            在世間            在世間

rūpa+vitakka  loka  sadda+vitakka  loka     gandha+vitakka  loka     rasa+vitakka  loka 

n.  m.s.Nom. m.s.Loc. m. m.s.Nom. m.s.Loc.     m.  m.s.Nom. m.s.Loc.   m. m.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色尋在世間的聲尋在世間的香尋在世間的味尋

 

 phoṭṭhabbavitakko loke… dhammavitakko loke   piyarūpa sātarūpa,

            在世間              在世間   可愛的形色  可樂的形色

phoṭṭhabba+ vitakka  loka    dhamma+ vitakka  loka    piyarūpa     sātarūpa

n.      m.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n.    m.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)   

在世間的觸尋在世間的法尋為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā  tahā  uppajjamānā  uppajjati, ettha   nivisamānā nivisati.

在此處 渴愛   正在出生        出生    在此處   正在滯留   滯留

ettha+esā  tahā   uppajjati       uppajjati   ettha    nivisati      nivisati

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.     adv.    ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

渴愛生起時在這裡生起,住著時在這裡住著。

 

“Rūpavicāro loke… saddavicāro loke… gandhavicāro loke… rasavicāro loke…

     在世間        在世間            在世間          在世間

rūpa+vicāra  loka  sadda+vicāra  loka     gandha+vicāra  loka    rasa+vicāra  loka 

n. m.s.Nom. m.s.Loc. m. m.s.Nom. m.s.Loc.   m.  m.s.Nom. m.s.Loc.  m. m.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色伺在世間的聲伺在世間的香伺在世間的味伺

 

phoṭṭhabbavicāro loke…  dhammavicāro  loke    piyarūpa sātarūpa,

            在世間               在世間    可愛的形色  可樂的形色

phoṭṭhabba+ vicāra  loka    dhamma+ vicāra   loka     piyarūpa      sātarūpa

n.      m.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n.   m.s.Nom. m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)   

在世間的觸伺在世間的法伺為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā  tahā  uppajjamānā  uppajjati, ettha   nivisamānā nivisati.

在此處 渴愛   正在出生        出生    在此處   正在滯留    滯留

ettha+esā  tahā   uppajjati       uppajjati   ettha     nivisati      nivisati

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)    3s.pres.     adv.    ppr.(f.s.Nom.)  3s.pres.

渴愛生起時在這裡生起,住著時在這裡住著。

 

Ida vuccati,  bhikkhave, dukkhasamudaya ariyasacca.

    被稱為     諸比丘!       (原因)       

ida  vuccati    bhikkhu     dukkha+samudaya   ariya+sacca

n.s.Nom. 3s.pres.   m.p.Voc.     m.n.    n.s.Nom.  adj.  n.s.Nom.

諸比丘!這是說苦集聖諦。

 

Nirodhasaccaniddeso (滅諦解說)

 

“Katamañca, bhikkhave, dukkhanirodha ariyasacca?

什麼     諸比丘                    

katamaṁ+ca  bhikkhu     dukkha+nirodha     ariya+sacca

adj.(n.s.Nom.)  m.p.Voc.     m.n.  n.s.Nom.     n.s.Nom.

又,諸比丘!什麼是苦滅聖諦?

 

yo tassāyeva[29] tahāya 1~2asesavirāganirodho 3cāgo   4painissaggo 5mutti   6anālayo. 

凡是 那種     貪愛  無賸餘 離染          放出(無執著)  捨離      解脫      無執著

ya tassāya+eva tahā  asesa+virāga+ nirodha  cāga(<cajati)  pai+nissagga(<nissajjati) mutti  an+ālaya

m.s.Nom.    f.s.Gen. adj.  m.    m.s.Nom. m.s.Nom.        m.s.Nom.     f.s.Nom.   m.s.Nom.

凡是那種貪愛的1離貪無賸餘、2滅、3放出、4捨離、5解脫、6無執著。

 

 

 

 

“Sā kho panesā, bhikkhave, tahā kattha pahīyamānā pahīyati, kattha nirujjhamānā nirujjhati?

         諸比丘! 渴愛  何處  正被捨棄   被捨棄 在此處  正止滅       被止滅

sā   pana+esā   bhikkhu  tahā kattha pajahati(pass.)    kattha  nirundhati(nirodhati)(pass.) ″

f.s.Nom. f.s.Nom. m.p.Voc. f.s.Nom. adv.  ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres. adv. ppr.pass.(f.s.Nom.) 3s.pres.pass.

諸比丘!那渴愛棄時在哪裡棄?滅時在哪裡滅?

 

Ya loke piyarūpa sātarūpa, etthesā tahā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhati.

凡是 在世間 可愛的形色 可樂的形色 渴愛  正被捨棄   被捨棄 在此處  正止滅   被止滅

ya   loka   piyarūpa  sātarūpa   ettha+esā  tahā  pajahati(pass.)  kattha  nirundhati(nirodhati) ″

n.s.Nom. n.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)″adv. f.s.Nom.″ ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres. adv.  ppr.(f.s.Nom.) 3s.pres.

凡在世間有令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,渴愛棄時在這裡棄,滅時在這裡滅。

 

“Kiñca loke piyarūpa sātarūpa?  Cakkhu loke piyarūpa sātarūpa,

什麼  在世間 可愛的形色 可樂的形色       在世間  可愛的形色 可樂的形色

kiṁ+ca  loka    piyarūpa    sātarūpa    cakkhu  loka   piyarūpa     sātarūpa

       n.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)         n.s.Nom.  m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.) 

什麼是在世間令人喜歡的形色、令人愉悅的形色?眼在世間有令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā tahā pahīyamānā    pahīyati,  ettha    nirujjhamānā          nirujjhati.

在此處 渴愛 正被捨棄        被捨棄    在此處      正止滅                   被止滅

ettha+eta tahā pajahati(pass.)(<hā捨棄)    ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)(<ni+rudh成長)

adv. f.s.Nom.″ ppr.(f.s.Nom.)     3s.pres.    adv.     ppr.(f.s.Nom.)                  3s.pres.

渴愛棄時在這裡棄,滅時在這裡滅。

 

Sota loke …pe…ghāna loke…jivhā loke…  kāyo loke…  mano loke

   在世間          在世間      在世間   在世間       在世間

sota   loka         ghāna   loka      jivhā  loka     kāya  loka      mano  loka

n.s.Nom. m.s.Loc. n.s.Nom. m.s.Loc. f.s.Nom. m.s.Loc. m.s.Nom. m.s.Loc. m.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的耳在世間的鼻在世間的舌在世間的身在世間的意

 

piyarūpa sātarūpa, etthesā tahā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhati.

可愛的形色 可樂的形色 在此處 渴愛  正被捨棄     被捨棄  在此處   正止滅     被止滅

piyarūpa     sātarūpa   ettha+esā tahā  pajahati(pass.)      ettha nirundhati(nirodhati)(pass.) ″

adj.(n.s.Nom.)      adv. f.s.Nom. ″ caus.ppr.(f.s.Nom.) f.s.Nom. adv. caus.ppr.(f.s.Nom.) f.s.Nom.

為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,渴愛棄時在這裡棄,滅時在這裡滅。

 

“Rūpā loke…   saddā loke…  gandhā loke…  rasā loke…   phoṭṭhabbā loke…

眾色 在世間    眾聲  在世間    眾香   在世間   眾味  在世間    眾觸       在世間

rūpa  loka       sadda  loka     gandha  loka     rasa  loka       phoṭṭhabba  loka

n.p.Nom. m.s.Loc. m.p.Nom. m.s.Loc. m.p.Nom. m.s.Loc. m.p.Nom. m.s.Loc. n.p.Nom. m.s.Loc.

在世間的色在世間的聲在世間的香在世間的味在世間的觸

 

dhammā loke    piyarūpa  sātarūpa,

 諸法    在世間  可愛的形色    可樂的形色

dhamma   loka     piyarūpa       sātarūpa

n.p.Nom. m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)    

在世間的諸法為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā   tahā pahīyamānā  pahīyati,  ettha    nirujjhamānā    nirujjhati.

在此處 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tahā pajahati(pass.)           ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)   

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

渴愛棄時在這裡棄,滅時在這裡滅。

 

“Cakkhuviññāṇa loke… sotaviññāṇa loke… ghānaviññāṇa loke… jivhāviññāṇa loke…

           在世間   耳識        在世間     鼻識        在世間  舌識        在世間

cakkhu+viññāṇa    loka   sotaviññāṇa     loka    ghānaviññāṇa    loka    jivhāviññāṇa   loka

n.    n.s.Nom. m.s.Loc.   n.s.Nom.     m.s.Loc.   n.s.Nom.      m.s.Loc.  n.s.Nom.   m.s.Loc.

在世間的眼識在世間的耳識在世間的鼻識在世間的舌識

 

kāyaviññāṇa loke… manoviññāṇa loke  piyarūpa   sātarūpa,

身識         在世間     意識       在世間  可愛的形色    可樂的形色

kāyaviññāṇa loka      manoviññāṇa     loka     piyarūpa       sātarūpa

n.s.Nom.    m.s.Loc.     n.s.Nom.       m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)    

在世間的身識在世間的意識為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā   tahā pahīyamānā  pahīyati,  ettha    nirujjhamānā    nirujjhati.

在此處 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tahā pajahati(pass.)           ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)   

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

渴愛棄時在這裡棄,滅時在這裡滅。

 

 

 

 

“Cakkhusamphasso loke… sotasamphasso loke… ghānasamphasso loke…

          在世間             在世間               在世間

cakkhu+samphassa   loka    sota+samphassa  loka   ghāna+samphassa    loka

n.     m.s.Nom.  m.s.Loc.   n  m.s.Nom. m.s.Loc.  n.     m.s.Nom.  m.s.Loc.

在世間的眼觸在世間的耳觸在世間的鼻觸

 

jivhāsamphasso loke… kāyasamphasso loke… manosamphasso loke piyarūpa sātarūpa,

        在世間           在世間          在世間  可愛的形色 可樂的形色

jivhā+samphassa  loka   kāya+samphassa  loka  mano+samphassa  loka     piyarūpa    sātarūpa

f.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m.   m.s.Nom. m.s.Loc. n.  m.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.) 

在世間的舌觸在世間的身觸在世間的意觸為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā   tahā pahīyamānā  pahīyati,  ettha    nirujjhamānā    nirujjhati.

在此處 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tahā pajahati(pass.)           ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)   

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

渴愛棄時在這裡棄,滅時在這裡滅。

 

“Cakkhusamphassajā vedanā loke… sotasamphassajā  vedanā loke…

       觸生           在世間       觸生           在世間

cakkhu+samphassa-ja   vedanā   loka… sota+samphassa-ja  vedanā   loka

n.   adj.(f.s.Nom.)  f.s.Nom.  n.p.Nom. n. adj.(f.s.Nom.)  f.s.Nom.  n.p.Nom.

在世間的眼觸所生之受在世間的耳觸所生之受

 

ghānasamphassajā vedanā  loke…  jivhāsamphassajā vedanā  loke…

       觸生          在世間        觸生             在世間

ghāna+samphassa-ja  vedanā  loka    jivhā+samphassa-ja  vedanā    loka

n.   adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom. m.s.Loc. n.p.Nom. f. adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom.   m.s.Loc.

在世間的鼻觸所生之受在世間的舌觸所生之受

 

kāyasamphassajā vedanā loke… manosamphassajā vedanā loke  piyarūpa sātarūpa,

       觸生      在世間         觸生         在世間  可愛的形色 可樂的形色

kāya+samphassa-ja  vedanā  loka    mano+samphassa-ja  vedanā  loka   piyarūpa   sātarūpa

m.  adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom. m.s.Loc. n.p.Nom. f. adj.(f.s.Nom.) f.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.) 

在世間的身觸所生之受在世間的意觸所生之受在世間為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā   tahā pahīyamānā  pahīyati,  ettha    nirujjhamānā    nirujjhati.

在此處 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tahā pajahati(pass.)           ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)   

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

渴愛棄時在這裡棄,滅時在這裡滅。

 

“Rūpasaññā loke… saddasaññā loke… gandhasaññā loke… rasasaññā loke…

     在世間        在世間          在世間         在世間

rūpa+saññā  loka    sadda+saññā  loka  gandha+saññā  loka    rasa+saññā  loka 

n.  f.s.Nom. m.s.Loc. m.  f.s.Nom. m.s.Loc. m.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m. f.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色想在世間的聲想在世間的香想在世間的味想

 

phoṭṭhabbasaññā loke… dhammasaññā loke   piyarūpa sātarūpa,

           在世間           在世間   可愛的形色 可樂的形色

phoṭṭhabba+saññā  loka   dhamma+saññā  loka    piyarūpa    sātarūpa

n.      f.s.Nom. m.s.Loc.  m.n.  f.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.) 

在世間的觸想法想為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā   tahā pahīyamānā  pahīyati,  ettha    nirujjhamānā    nirujjhati.

在此處 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tahā pajahati(pass.)           ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)   

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

渴愛棄時在這裡棄,滅時在這裡滅。

 

“Rūpasañcetanā loke…saddasañcetanā loke…gandhasañcetanā loke…rasasañcetanā loke…

     在世間           在世間            在世間           在世間

rūpa+sañcetanā  loka  sadda+sañcetanā  loka  gandha+sañcetanā loka     rasa+sañcetanā  loka 

n.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m.  f.s.Nom. m.s.Loc.   m.  f.s.Nom.  m.s.Loc.

在世間的色思[30]在世間的聲思在世間的香思在世間的味思

 

phoṭṭhabbasañcetanā loke… dhammasañcetanā loke   piyarūpa sātarūpa,

               在世間               在世間   可愛的形色 可樂的形色

phoṭṭhabba+sañcetanā  loka    dhamma+sañcetanā  loka    piyarūpa    sātarūpa

n.        f.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n.   f.s.Nom.  m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.) 

在世間的觸思在世間的法思為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

 

 

etthesā   tahā pahīyamānā  pahīyati,  ettha    nirujjhamānā    nirujjhati.

在此處 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tahā pajahati(pass.)           ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)   

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

渴愛棄時在這裡棄,滅時在這裡滅。

 

“Rūpatahā loke… saddatahā loke… gandhatahā loke… rasatahā loke…

     在世間      在世間           在世間        在世間

rūpa+tahā  loka  sadda+tahā  loka  gandha+tahā   loka     rasa+tahā  loka 

n.  f.s.Nom. m.s.Loc. m. f.s.Nom. m.s.Loc. m.  f.s.Nom. m.s.Loc.  m. f.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色愛在世間的聲愛在世間的香愛在世間的味愛

 

phoṭṭhabbatahā  loke… dhammatahā loke  piyarūpa  sātarūpa,

            在世間          在世間  可愛的形色  可樂的形色

phoṭṭhabba+ tahā  loka    dhamma+ tahā loka    piyarūpa     sātarūpa

n.      f.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n. f.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)  

在世間的觸愛在世間的法愛為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā   tahā pahīyamānā  pahīyati,  ettha    nirujjhamānā    nirujjhati.

在此處 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tahā pajahati(pass.)           ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)   

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

渴愛棄時在這裡棄,滅時在這裡滅。

 

“Rūpavitakko loke… saddavitakko loke… gandhavitakko loke… rasavitakko loke…

      在世間        在世間            在世間            在世間

rūpa+vitakka  loka  sadda+vitakka  loka     gandha+vitakka  loka     rasa+vitakka  loka 

n.  m.s.Nom. m.s.Loc. m. m.s.Nom. m.s.Loc.     m.  m.s.Nom. m.s.Loc.    m. m.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色尋在世間的聲尋在世間的香尋在世間的味尋

 

 phoṭṭhabbavitakko loke… dhammavitakko loke   piyarūpa sātarūpa,

            在世間              在世間   可愛的形色  可樂的形色

phoṭṭhabba+ vitakka  loka    dhamma+ vitakka  loka    piyarūpa     sātarūpa

n.      m.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n.    m.s.Nom. m.s.Loc. adj.(n.s.Nom.)   

在世間的觸尋在世間的法尋為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā   tahā pahīyamānā  pahīyati,  ettha    nirujjhamānā    nirujjhati.

在此處 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tahā pajahati(pass.)           ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)   

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

渴愛棄時在這裡棄,滅時在這裡滅。

 

“Rūpavicāro loke… saddavicāro loke… gandhavicāro loke… rasavicāro  loke…

     在世間        在世間            在世間          在世間

rūpa+vicāra  loka  sadda+vicāra  loka     gandha+vicāra  loka    rasa+vicāra   loka 

n. m.s.Nom. m.s.Loc. m. m.s.Nom. m.s.Loc.   m.  m.s.Nom. m.s.Loc.  m. m.s.Nom. m.s.Loc.

在世間的色伺在世間的聲伺在世間的香伺在世間的味伺

 

phoṭṭhabbavicāro  loke… dhammavicāro  loke    piyarūpa  sātarūpa,

             在世間               在世間    可愛的形色  可樂的形色

phoṭṭhabba+ vicāra  loka    dhamma+ vicāra   loka       piyarūpa     sātarūpa

n.      m.s.Nom.  m.s.Loc.  m.n.   m.s.Nom. m.s.Loc.  adj.(n.s.Nom.)   

在世間的觸伺在世間的法伺為令人喜歡的形色、令人愉悅的形色,

 

etthesā   tahā pahīyamānā  pahīyati,  ettha    nirujjhamānā    nirujjhati.

在此處 渴愛   正被捨棄     被捨棄    在此處      正止滅            被止滅

ettha+eta   tahā pajahati(pass.)           ettha  nirundhati(nirodhati)(pass.)   

adv. f.s.Nom. ″ ppr.(f.s.Nom.)   3s.pres.     adv.     ppr.(f.s.Nom.)         3s.pres.

渴愛棄時在這裡棄,滅時在這裡滅。

 

Ida vuccati, bhikkhave, dukkhanirodha ariyasacca.

    被稱為    諸比丘!               

ida  vuccati    bhikkhu   dukkha+nirodha   ariya+sacca

n.s.Nom. 3s.pres.   m.p.Voc.    n.   m.s.Nom.  adj.  n.s.Nom.

諸比丘!這被稱為苦滅聖諦。

 

Maggasaccaniddeso (道諦解說)

 

“Katamañca, bhikkhave,  dukkhanirodhagāminī paipadā  ariyasacca?

什麼     諸比丘                導至              聖諦

katamaṁ+ca   bhikkhu    dukkha+nirodha+gāminī    paipadā    ariyasacca

adj.(n.s.Nom.)  m.p.Voc.    m.     m.   f.s.Nom.   f.s.Nom.     n.s.Nom.

又,諸比丘!什麼是導致苦滅行道聖諦?

 

ayameva ariyo aṭṭhagiko maggo, seyyathida—sammādiṭṭhi sammāsakappo sammāvācā

此即    聖的            即是   這些     正見      正思惟           正語

ayaṁ+eva ariya aṭṭha+agika magga   seyyathā+ida  sammādiṭṭhi  sammāsakappa  sammāvācā

m.s.Nom. m.s.Nom. m.s.Nom. m.s.Nom. adv. m.s.Nom.  f.s.Nom.   m.s.Nom.         f.s.Nom.

這就是八支聖道,包括這些:正見、正思惟、正語、

 

sammākammanto  sammā-ājīvo sammāvāyāmo sammāsati  sammāsamādhi.

                            精進                  

sammākammanta   sammā-ājīva   sammāvāyāma   sammāsati     sammāsamādhi

m.s.Nom.       m.s.Nom.    m.s.Nom.        f.s.Nom.        m.s.Nom.

正業、正命、正精進、正念、正定。

 

“Katamā ca, bhikkhave, sammādiṭṭhi? Ya kho, bhikkhave, 1dukkhe ñāṇa,

什麼         諸比丘!            凡是      諸比丘!    在苦   

katama       bhikkhu    sammā+diṭṭhi    ya        bhikkhu    dukkha   ñāṇa

adj.(f.s.Nom.) m.p.Voc.  adj.  f.s.Nom.   n.s.Nom.   m.p.Voc.    m.s.Loc. n.s.Nom.

又,諸比丘什麼是正見諸比丘凡是1苦之智[31]

 

2dukkhasamudaye ñāṇa, 3dukkhanirodhe ñāṇa, 4dukkhanirodhagāminiyā paipadāya ñāṇa.

                                                          

dukkha+samudaya  ñāṇa   dukkha+nirodha  ñāṇa  dukkha+nirodha+gāminī    paipadā     ñāṇa

m.     m.s.Loc.  n.s.Nom.  m.  m.s.Loc. n.s.Nom.  m.  m.s.Loc. n.s.Nom.   f.s.Loc.   n.s.Nom

2苦集之智、3苦滅之智、4導致苦滅之道之智,

 

Aya vuccati, bhikkhave, sammādiṭṭhi.

      被稱為   諸比丘!   正見

ida  vuccati   bhikkhu   sammādiṭṭhi

f.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   f.s.Nom.

諸比丘!這被稱為正見。

 

“Katamo ca,  bhikkhave, sammāsakappo?

什麼          諸比丘!        

katama       bhikkhu    sammā+sakappa

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc.   adj.   m.s.Nom.

又,諸比丘!什麼是正思

 

Nekkhammasakappo  abyāpādasakappo  avihisāsakappo.

離欲                (逆向行)               

nekkhamma+sakappa   a+byāpāda+sakappa   a+vihisā+sakappa

n.         m.s.Nom.      m.    m.s.Nom.       f.     m.s.Nom.

離欲之思,無恚之思,無害之思,

 

Aya  vuccati,  bhikkhave,  sammāsakappo.

    被稱為      諸比丘!         

ida  vuccati   bhikkhu      sammā+sakappa

m.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.     adj.    m.s.Nom.

諸比丘!這被稱為正思。

 

“Katamā ca, bhikkhave, sammāvācā? Musāvādā veramaṇī, pisuṇāya vācāya veramaṇī,

什麼        諸比丘!     正語         妄語      遠離    挑撥離間的  語言     遠離

Katama      bhikkhu   sammā+vācā   musāvāda  veramaṇī    pisua     vācā    veramaṇī

adj.(f.s.Nom.) m.p.Voc.   adj.  f.s.Nom.  m.s.Abl.   f.s.Nom.  adj.(f.s.Abl.)  f.s.Abl.   f.s.Nom.

又,諸比丘什麼是正語遠離妄語遠離兩舌

 

pharusāya vācāya  veramaṇī, samphappalāpā veramaṇī. Aya vuccati, bhikkhave, sammāvācā.

粗糙的          遠離     廢話(綺語)      遠離        被稱為   諸比丘!      

pharusa  vācā  veramaṇī sampha+p+palāpa  veramaṇī  aya vuccati  bhikkhu   sammā+vācā

adj.(f.s.Abl.) f.s.Abl. f.s.Nom.  n.   m.s.Abl.    f.s.Nom.  f.s.Nom. 3s.pres. m.p.Voc.   adj. f.s.Nom.

遠離惡口,遠離綺語,諸比丘!這被稱為正語。

 

“Katamo ca, bhikkhave, sammākammanto?

什麼         諸比丘!        

Katama      bhikkhu    sammā+kammanta

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc.   adj.  m.s.Nom.

又,諸比丘!什麼是正業

 

Pāṇātipātā  veramaṇī,  adinnādānā  veramaṇī, kāmesumicchācārā veramaṇī. 

有息者      遠離    給與  拿起    遠離      欲望   錯誤的 行爲   遠離

pāṇa+atipāta  veramaṇī  a-dinna+ādāna  veramaṇī    kāmesu  micchā-ācārā  veramaṇī<viramaa

m.  m.s.Abl.  f.s.Nom.    pp.  n.s.Abl.   f.s.Nom.  m.p.Loc.  ind.  m.s.Abl.  f.s.Nom.

遠離殺生[32],遠離不與取,遠離邪淫[33]

 

Aya vuccati, bhikkhave, sammākammanto.

   被稱為      諸比丘!       

ida  vuccati   bhikkhu    sammā+kammanta

m.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   adj.   m.s.Nom.

諸比丘!這被稱為正業。

 

“Katamo ca, bhikkhave, sammā-ājīvo?

什麼正命     諸比丘!       

Katama      bhikkhu    sammā-ājīva

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc.   adj.  m.s.Nom.

又,諸比丘!什麼是正命

 

Idha, bhikkhave, ariyasāvako micchā-ājīva pahāya sammā-ājīvena jīvita kappeti.

在此  諸比丘!   聖弟子                                生命   過著(生活)

idha  bhikkhu    ariyasāvaka    micchā-ājīva   pajahati sammā-ājīva  jīvita kappeti<kapp使適合

adv.  m.p.Voc.   m.s.Nom.      ind.  m.s.Acc.   ger.   adj. m.s.Ins. n.s.Acc.  3s.pres.

諸比丘!在此,聖弟子捨邪命,依正命而活命。

 

Aya vuccati, bhikkhave, sammā-ājīvo.

    被稱為     諸比丘!      

ida  vuccati   bhikkhu    sammā-ājīva

m.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   adj. m.s.Nom.

諸比丘!這被稱為正命。

 

 

“Katamo ca, bhikkhave, sammāvāyāmo?

什麼        諸比丘!         精進

katama      bhikkhu    sammā+vāyāma(<vi分、離(有強化作用)+yam抵達)

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc.   adj.  m.s.Nom.

又,諸比丘!什麼是正精進

 

 

Idha, bhikkhave, bhikkhu anuppannāna pāpakāna akusalāna dhammāna anuppādāya

於此  諸比丘!  比丘       已生的     諸惡的      諸善的    諸法的    

idha   bhikkhu   hikkhu  an+uppanna<uppajjati  pāpaka    a+kusala      dhamma   an+uppāda

adv.  m.p.Voc. m.s.Nom. pp.(n.p.Gen.)    adj.(n.p.Gen.) adj.(n.p.Gen.)   n.p.Gen.    m.s.Dat.

諸比丘!於此,令不生未生之惡不善法

 

1chanda janeti, 2vāyamati,        3vīriya ārabhati, 4citta paggahāti padahati;

1      生起   2精進               3勤奮    發動    4  鞭策、策勵  努力(pa+dah放置)

1chanda  janeti 2vāyamati(vi+ā+yam檢查) 3vīriya   ārabhati  4citta paggahāti<pa+gah padahati

m.s.Acc. 3s.pres.  3s.pres.              n.s.Acc.  3s.pres.   n.s.Acc.  3s.pres.         3s.pres.

1起欲、2精進、3發奮、4策勵心。

 

uppannāna  pāpakāna  akusalāna  dhammāna  pahānāya 

諸已生的       諸惡的         諸善的      諸法的      捨斷

uppajjati        pāpaka         a+kusala        dhamma         pahāna

pp.(n.p.Gen.) adj.(n.p.Gen.)     adj.(n.p.Gen.)     n.p.Gen.       n.s.Dat.

為斷已生之諸惡不善法。

 

1chandajaneti 2vāyamati, 3vīriya ārabhati, 4citta paggahāti padahati;

1      生起   2精進     3勤奮    發動     4    鞭策、策勵   努力

1chanda  janeti 2vāyamati     3vīriya   ārabhati  4citta   paggahāti    padahati

m.s.Acc. 3s.pres.  3s.pres.    n.s.Acc.  3s.pres.   n.s.Acc.  3s.pres.      3s.pres.

1起欲、2精進、3發奮、4策勵心。

 

anuppannāna   kusalāna dhammāna uppādāya  1chanda janeti, 2vāyamati,

   諸已生的       諸善的     諸法的   生起      1       生起   2精進

an+uppanna<uppajjati  kusala     dhamma    uppajjati      1chanda    janeti   2vāyamati

pp.(n.p.Gen.)     adj.(n.p.Gen.)  n.p.Gen.     n.s.Dat.      n.s.Acc.  3s.pres.   3s.pres.

 

為生起未生之諸善法,而1起欲、2精進、

 

3vīriya ārabhati, 4citta paggahāti padahati; uppannāna kusalāna dhammāna hitiyā

3勤奮    發動    4     鞭策       努力    諸已生的      諸善的     諸法的  持續

3vīriya   ārabhati   4citta   paggahāti  padahati    uppanna       kusala      dhamma      hiti

n.s.Acc.  3s.pres.   n.s.Acc.  3s.pres.  3s.pres.  pp.(n.p.Gen.)  adj.(n.p.Gen.)  n.p.Gen. pp.(f.s.Dat.)

3發奮、4策勵心;為延續已生之諸善法,

 

 

 

asammosāya        bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā

  混亂、迷惑        倍、更多 修習            修習     圓滿

a+sammosa(=sammoha)   bhiyyo+bhāva    vepulla   bhāvanā    pāripūrī

   m.s.Dat.             adv.   m.s.Dat.   n.s.Dat.   f.s.Dat.     f.s.Dat.

無混亂、倍修習、廣修習、圓滿,

 

1chanda, janeti 2vāyamati, 3vīriya ārabhati, 4citta paggahāti padahati.

1      生起   2精進     3勤奮    發動      4    鞭策、策勵   努力

1chanda  janeti  2vāyamati   3vīriya   ārabhati    4citta   paggahāti   padahati

m.s.Acc. 3s.pres.  3s.pres.    n.s.Acc.  3s.pres.    n.s.Acc.  3s.pres.     3s.pres.

1起欲、2精進、3發奮、4策勵心。

 

Aya  vuccati, bhikkhave, sammāvāyāmo.

    被稱為     諸比丘!   正精進

ida  vuccati   bhikkhu    sammā+vāyāma

m.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   m.s.Nom.

諸比丘!這被稱為正精進。

 

“Katamā ca, bhikkhave, sammāsati? Idha, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati

什麼        諸比丘!   正念        於此   諸比丘!   比丘    在身     隨觀    

katamā     bhikkhu    sammā+sati    idha  bhikkhu    bhikkhu   kāya kāya+anupassin viharati

adj.(f.s.Nom.) m.p.Voc.  adj.  f.s.Nom.  adv.   M.p.Voc.  m.s.Nom. m.s.Loc. m.  m.s.Nom. 3s.pres.

再者,諸比丘!什麼是正念?在這裡,諸比丘!比丘在身,觀身而住,

 

ātāpī     sampajāno   satimā   vineyya    loke    abhijjhādomanassa;

熱心      一起      有念、具念   引離       在世間     貪欲       

ātāpin    sam+pajāna    satimant vineti< vi+neti loka     abhijjhā + domanassa

adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  ger.     m.s.Loc.    f.        n.s.Acc.

熱心、正知、具念,引離在世間的貪、憂。

 

vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassa;

在諸受      隨觀           熱心  一起    具念  引離  在世間    貪欲    

vedanā vedanā+anupassin viharati ātāpin sam+pajāna satimant vineti<vi+neti loka  abhijjhā+domanassa

f.p.Loc.  f. adj.(m.s.Nom.)  3s.pres. adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  ger.    m.s.Loc.    f.  n.s.Acc.

在感受,觀感受而住,熱誠、正知、具念,引離在世間的貪、憂,

 

 

 

citte cittānupassī viharati  ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassa;

在心      隨觀        熱心  一起    具念     引離  在世間         

citta  citta+anupassin viharati  ātāpin sampajāna satimant  vineyya  loka   abhijjhā+domanassa

n.s.Loc. n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  ger.  m.s.Loc.   f.   n.s.Acc.

在心,隨觀心而住,熱誠、正知、具念,引離在世間的貪、憂,

 

dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassa.

在諸法        隨觀    他住  熱心  一起     具念  引離   在世間   貪欲   

dhamma   dhamma+anupassin  viharati ātāpin sam+pajāna satimant vineti  loka     abhijjhā+domanassa

n.p.Loc.   n.p.  m.s.Nom. 3s.pres. adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) ger. m.s.Loc. f.   n.s.Acc.

在諸法,觀諸法而住,熱誠、正知、具念,引離世間的貪、憂;

 

Aya vuccati, bhikkhave, sammāsati.

   被稱為      諸比丘!     

ida  vuccati   bhikkhu    sammā+sati

f.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.   adj.  f.s.Nom.

諸比丘!這被稱為正念。

 

“Katamo ca, bhikkhave, sammāsamādhi?

什麼        諸比丘!          

katama       bhikkhu     sammā+samādhi

adj.(m.s.Nom.) m.p.Voc.    adj.   m.s.Nom.

再者,諸比丘!什麼是正定

 

Idha, bhikkhave,  bhikkhu  vivicceva       kāmehi  vivicca  akusalehi  dhammehi

於此  諸比丘!   比丘      隔離           從諸欲         ()諸不善   ()諸法

idha   bhikkhu  bhikkhu  viviccati (< vic分開)+eva  kāma   vivicca    akusala      dhamma

adv.   m.p.Voc.  m.s.Nom.    ger.               m.p.Abl.    ger.    n.p.Abl.       n.p.Abl.

在這裡,諸比丘!比丘離諸欲、離諸不善法,

 

savitakka savicāra vivekaja pītisukha pahama jhāna upasampajja viharati.

                                       達到、具足    他住

sa+vitakka  sa+vicāra  viveka-ja   pīti+sukha   pahama     jhāna  upasampajjati   viharati

  m.s.Acc. m.s.Acc. adj.(n.s.Acc.)   f.  n.s.Acc. adj.(n.s.Acc.)  n.s.Acc.     ger.      3s.pres.

有尋有伺[34],由離生喜、樂,達初禪而住;

 

Vitakkavicārāna vūpasamā ajjhatta sampasādana cetaso ekodibhāva

()            寂靜   內心﹑身內  安然﹑平靜   心的    專一

vitakka+vicāra    vūpasama   ajjhatta  sampasāda   cetaso ekodibhāva(ekodi一境界+bhāva變成)

m.    m.p.Gen.   m.s.Abl.     adv.      m.s.Acc.  adj.(n.s.Gen.) m.s.Acc.

尋伺寂靜,內心安然,心成專一,

 

avitakka avicāra samādhija pītisukha dutiya jhāna upasampajja viharati.

                           第二           達到、具足    他住

a+vitakka  a+vicāra   samādhi-ja   pīti+sukha  dutiya     jhāna   upasampajjati  viharati

m.s.Acc.   m.s.Acc. adj.(n.s.Acc.)   f. n.s.Acc. adj.(n.s.Acc.)  n.s.Acc.    ger.      3s.pres.

無尋無伺,由定生喜、樂,達第二禪而住;

 

Pītiyā ca virāgā  upekkhako  ca  viharati, sato  ca  sampajāno,

      離染  捨的﹑旁觀(狀態)     他住  ()       正知﹑正智

pīti     virāga    upekkhaka         viharati   sata        sampajāna

f.s.Abl.  m.s.Abl.  adj.(m.s.Nom.)      3s.pres. adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)

他住在捨,離喜之染而住,()正念正知,

 

sukhañca  kāyena paisavedeti, ya  ta   ariyā  ācikkhanti

         以身      他感受               諸聖者   宣說

sukhaṁ+ca  kāya   paisavedeti   ya     ta      ariya    ācikkhati

n.s.Acc.    m.s.Ins.   3s.pres.    n.s.Acc. n.s.Acc. m.p.Nom.  3p.pres.

以身感受樂,那些聖者這樣說:

 

 

 

 

‘upekkhako    satimā  sukhavihārī’ti tatiya  jhāna upasampajja viharati.

捨的        具念       住﹑停留  第三            達到、具足    他住

upekkhaka     satimant    sukha+vihārī   tatiya      jhāna    upasampajjati  viharati

adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) n. adj.(m.s.Acc.)        n.s.Acc.     ger.       3s.pres.

「捨、具念、樂住」,達第三禪而住。

 

Sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā pubbeva somanassadomanassāna atthagamā

樂的       捨離      苦的       捨離     以前  (su愉悅+manas) 憂的    滅絕

sukha     pahāna    dukkha      pahāna     pubbe+eva  somanassa + domanassa  atthagama

n.s.Gen.   n.s.Abl.   m.s.Gen.    n. s.Abl.     adv.  adv.     n.        n.p.Gen.    m. s.Abl.

又,捨樂、離苦,以前所感受的喜、憂皆滅,

 

adukkhamasukha upekkhāsatipārisuddhi catuttha jhāna upasampajja viharati.

                        清淨    第四           達到、具足    他住

a-dukkha+m+a-sukha   upekkhā+sati+pārisuddhi   catuttha   jhāna  upasampajjati   viharati

   m.     n.s.Acc.    f.      f.   f.s.Acc. adj.(n.s.Acc.)  n.s.Acc.    ger.        3s.pres.

(成為)不苦不樂,捨念清淨,達第四禪而住。

 

Aya vuccati, bhikkhave,  sammāsamādhi.

    被稱為     諸比丘!      定﹑三摩地

ida  vuccati   bhikkhu    sammā+samādhi

m.s.Nom. 3s.pres.  m.p.Voc.    adj.   m.s.Nom.

諸比丘!這被稱為正定。

 

Ida vuccati, bhikkhave, dukkhanirodhagāminī   paipadā  ariyasacca.

    被稱為    諸比丘!                             

ida  vuccati    bhikkhu   dukkha+nirodha+ gāminī   paipadā   ariya+sacca

n.s.Nom. 3s.pres.   m.p.Voc.    m.    m. adj.( f.s.Nom.)  f.s.Nom.  adj.  n.s.Nom.

諸比丘!這被稱為導至苦滅行道聖諦。

 

“Iti  ajjhatta vā  dhammesu dhammānupassī  viharati,

這樣  身內           在諸法    ()   隨觀       他住

iti  ajjhatta         dhamma   dhamma+anupassī     viharati

ind.   adv.           n.p.Loc.     n.p.  adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

這樣在身內,在(四聖諦)諸法,隨觀諸法而住;

 

 

 

bahiddhā  vā  dhammesu  dhammānupassī   viharati,

在外部       在諸法      ()   隨觀         他住

bahiddhā       dhamma     dhamma+anupassin     viharati

adv.         n.p.Loc.     n.p.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

或在身外,在(四聖諦)諸法,隨觀諸法而住;

 

ajjhattabahiddhā  vā  dhammesu dhammānupassī  viharati;

身內     身外       在諸法    ()     隨觀     他住

ajjhatta+bahiddhā       dhamma    dhamma+anupassin   viharati

adj.       adv.        n.p.Loc.    n.p.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

或在身內及身外,在(四聖諦)諸法,隨觀諸法而住。

 

samudayadhammānupassī    vā  dhammesu   viharati,

                隨觀          在諸法       他住

samudaya+dhamma +anupassin           dhamma      viharati

m.       m.n. adj.(m.s.Nom.)           n.p.Loc.      3s.pres.

(四聖諦)諸法,隨觀集法而住;

 

vayadhammānupassī  vā  dhammesu  viharati

           隨觀       或在諸法      他住

vaya+dhammā+anupassin       dhamma     viharati

m.   m.n. adj.(m.s.Nom.)      n.p.Loc.      3s.pres.

或在(四聖諦)諸法,隨觀滅法而住;

 

samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati.

                  隨觀    在諸法     他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin    dhamma    viharati

m.       m.n.  m.n.  adj.(m.s.Nom.)  n.p.Loc.   3s.pres.

或在(四聖諦)諸法,隨觀集法及滅法而住,

 

‘Atthi  dhammā’ti vā panassa    sati   paccupaṭṭhitā  hoti.

它們存在                         已在前站立     變成

atthi   dhamma      pana + assa     sati     paccupaṭṭhitā    hoti

3p.pres. n.p.Nom.        m.s.Gen.  f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)   3s.pres.

或『諸法存在』的念現起,

 

 

 

Yāvadeva ñāṇamattāya paissatimattāya anissito ca viharati,na ca kiñci loke upādiyati.

直到  如此     已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 並且 任何 在世間  他取

yāva+d+eva  ñāṇa+matta<mad paissati+matta  anissita    viharati      kiñci  loka upādiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

 

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati catūsu ariyasaccesu.

如是       諸比丘!  比丘  諸法(=四聖諦) 諸法     隨觀    他住  ()   ()聖諦

eva+pi      bhikkhu  bhikkhu  dhamma  dhamma+anupassin  viharati    catu     ariyasacca

adv.        m.p.Voc. m.s.Nom.  n.p.Loc.  n.p. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.)   n.p.Loc.

諸比丘!就這樣比丘在四聖諦諸法,隨觀諸法而住。

 

Saccapabba niṭṭhita.

 

Dhammānupassanā niṭṭhitā.

 

“Yo  hi  koci,  bhikkhave,  ime cattāro satipaṭṭhāne eva bhāveyya satta vassāni,

凡是 確實 任何人  諸比丘! 這些         念住      如是  能修習       

ya        koci   bhikkhu     ime   catu   satipaṭṭhāne  eva  bhāveyya  satta  vassa

m.s.Nom.,rp. m.s.Nom. m.p.Voc. m.p.Acc. ″   n.p.Acc.     adv.   3s.opt.         n.p.Acc.

諸比丘!任何人凡是確實能這樣修習四念住七年者,

 

tassa[35]   dvinna  phalāna  aññatara  phala

它、那   兩、二               其中之一    

ta        dve       phala       aññatara      phala

m.s.Gen. n.p.Gen.    n.p.Gen.   adj.(n.s.Nom.)   n.s.Nom.

那兩()果其中之一果,

 

pāṭikakha  diṭṭheva dhamme aññā;      sati   vā  upādisese   anāgāmitā.

應被預期    在已見 如此   完全智(=阿羅漢性) 存在      剩餘 不返者的狀態(=不還果)

pāṭikakha    diṭṭha+eva dhamma  aññā      sati<atthi       upādi+sesa     anāgāmitā

grd.(n.s.Nom.) pp.(n.s.Loc.) n.s.Loc. f.s.Nom.  ppr.(m.s.Loc.)     m.  m.s.Loc.   f.s.Nom.

可被預期:在這一生中是完全智;或是有餘依的不還果。

 

 

 

“Tiṭṭhantu, bhikkhave, satta  vassāni.

停止        諸比丘!       

tiṭṭhati       bhikkhu          vassa

3p.imp.      m.p.Voc.        n.p.Nom.

諸比丘!且置[36]七年;

 

Yo  hi  koci bhikkhave, ime cattāro satipaṭṭhāne eva bhāveyya  cha vassāni …pe…

凡是   任何人 諸比丘!   這些         念住     如是   能修習      

Ya  hi  koci  bhikkhu    aya   catu   satipaṭṭhāna  eva  bhāveyya   cha  vassa

m.s.Nom. m.s.Nom. m.p.Voc. m.p.Acc. ″    n.s.Acc.    adv.   3s.opt.       n.p.Acc.

諸比丘!任何人凡是確實能這樣修習四念住六年者

 

pañca vassāni… cattāri vassāni… tīṇi vassāni… dve vassāni… eka vassa

                                                 

pañca  vassa       catu  vassa     ti   vassa     dve   vassa      eka  vassa

    n.p.Acc.            n.p.Acc.       n.p.Acc.       n.p.Acc.        n.s.Acc.

五年四年三年二年一年,

 

tiṭṭhatu, bhikkhave, eka vassa.

停止     諸比丘!      

tiṭṭhati   bhikkhu   eka    vassa

3s.imp.  m.p.Voc. n.s.Acc. 

諸比丘!且置一年;

 

Yo  hi  koci, bhikkhave,  ime  cattāro satipaṭṭhāne  eva bhāveyya satta māsāni,

凡是 確實 任何人 諸比丘!   這些          念住       如是   能修習       

ya      koci   bhikkhu     aya   catu   sati+paṭṭhāna    eva  bhāveyya       māsa

m.s.Nom. m.s.Nom. m.p.Voc. m.p.Acc. ″     f.  n.p.Acc.     adv.   3s.opt.        n.p.Acc.

諸比丘!任何人凡是確實能這樣修習四念住七個月者,

 

tassa   dvinna phalāna aññatara   phala

它、那                   其中之一      

ta       dve      phala      aññatara       phala

m.s.Gen.  n.p.Gen.   n.p.Gen.  adj.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.

那兩()果其中之一的果,

 

pāṭikakha diṭṭheva dhamme  aññā;   sati  vā  upādisese  anāgāmitā.

可被預期   在已見的 如此 (=阿羅漢性) 存在       剩餘  不返者的狀態(=不還果)

pāṭikakha    diṭṭha+eva dhamma  aññā    sati    vā   upādi+sesa    anāgāmitā

grd.(n.s.Nom.) pp.(n.s.Loc.) n.s.Loc.  f.s.Nom. ppr.(m.s.Loc.) m.  m.s.Loc.   f.s.Nom.

可被預期:在這一生中是完全智;或是有餘依的不還果。

 

Tiṭṭhantu, bhikkhave, satta māsāni. Yo hi koci,  bhikkhave, ime cattāro satipaṭṭhāne

停止        諸比丘!         凡是 任何人   諸比丘!   這些         念住

tiṭṭhati       bhikkhu      māsa    ya  hi  koci   bhikkhu    aya   catu   satipaṭṭhāna

3p.imp.      m.p.Voc.    n.p.Nom. m.s.Nom. m.s.Nom. m.p.Voc. m.p.Acc.       n.p.Acc.

諸比丘!任何人凡是確實能這樣修習四念住

 

eva bhāveyya  cha māsāni …pe… pañca māsāni… cattāri māsāni… tīṇi māsāni…

如是   能修習                                              

eva  bhāveyya  cha  māsa         pañca  māsa       catu   māsa        ti  māsa

adv.   3s.opt.        n.p.Acc.             n.p.Acc.           n p.Acc.         n.p.Acc.

六月五月四月三月

 

dve māsāni… eka māsa… aḍḍhamāsa… tiṭṭhatu, bhikkhave, aḍḍhamāso.

                                   停止     諸比丘!    半月

dve  māsa      eka  māsa     aḍḍha+māsa       tiṭṭhati    bhikkhu   aḍḍha+māsa

   n.p.Acc.       n.s.Acc.     adj.  n.s.Acc.    1s.imp.     m.p.Voc.  adj.  m.s.Nom.

二月一月半月,諸比丘!且置半月。

 

Yo  hi  koci,  bhikkhave, ime cattāro satipaṭṭhāne   eva  bhāveyya  sattāha,

凡是 確實 任何人  諸比丘!   這些         念住       如是   能修習        

ya       koci   bhikkhu     aya catu  sati+paṭṭhāna    eva  bhāveyya    satta+aha

m.s.Nom. m.s.Nom. m.p.Voc. m.p.Acc.     f.   n.p.Acc.    adv.    3s.opt.        n.s.Acc.

諸比丘!任何人凡是確實能這樣修習四念住七日者,

 

tassa dvinna phalāna aññatara   phala

                  其中之一     

ta    dve     phala      aññatara       phala

m.s.Gen. n.p.Gen. n.p.Gen.  adj.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.

那兩()果其中之一的果,

 

 

 

 

pāṭikakha diṭṭheva dhamme  aññā;   sati  vā  upādisese  anāgāmitā”ti.

可被預期   在已見的 如此 (=阿羅漢性) 存在       剩餘  不返者的狀態(=不還果)

pāṭikakha    diṭṭha+eva dhamma  aññā    sati    vā   upādi+sesa    anāgāmitā

grd.(n.s.Nom.) pp.(n.s.Loc.) n.s.Loc.  f.s.Nom. ppr.(m.s.Loc.) m.  m.s.Loc.   f.s.Nom.

可被預期:在這一生中是完全智;或是有餘依的不還果。

 

138. “‘Ekāyano aya,  bhikkhave,  maggo 1sattāna  visuddhiyā,

  路徑   這、此    諸比丘!   道、路    諸有情    為清淨

eka+ayana   aya    bhikkhu    magga      satta     visuddhi

m.s.Nom. m.s.Nom.  m.p.Voc.   m.s.Nom.   m.p.Gen.    f.s.Dat.

世尊說:「諸比丘!這一條道路,1(ㄨㄟˋ)諸有情的清淨,

 

2sokaparidevāna samatikkamāya, 3dukkhadomanassāna  atthagamāya,

悲傷   哭泣的   一起 超越                 憂的            滅絕

soka+parideva    sam + ati+k+kama      dukkha+domanassa    atthagama(=atthagama)

adj.  m.p.Gen.         m. adj.(n.s.Dat.)   n.       n.p.Gen.          m.s.Dat.

2為諸悲傷及諸啼哭的超越,3為諸苦憂的消滅,

 

4ñāyassa adhigamāya, 5nibbānassa sacchikiriyāya, yadida cattāro satipaṭṭhānā.

真理的     獲得         涅槃的       作證      凡是         念住(念的站立在前)

ñāya     adhigama      nibbāna     sacchikiriya    yad + ida   catu   satipaṭṭhāna

m.s.Gen.  m.s.Dat.       n.s.Gen.       f.s.Dat.           ind.  m.p.Nom.  m.p.Nom.

4為真理的獲得,5為涅槃的作證,就是四念住。

 

Iti   ya  ta  vutta,      idameta  paicca  vuttan”ti.

這樣  凡是       已說                  緣、理由  已說

iti    ya    ta  vutta<vadati<vad idam+eta  paicca    vutta

ind. n.s.Nom. ″ pp.(n.s.Nom.)   n.s.Nom. n.s.Acc.  adv.  pp.(n.s.Nom.)

以上任何已說的,因為這理由,而被說出來。」

 

Idamavoca Bhagavā.  Attamanā  te  bhikkhū Bhagavato bhāsita   abhinandunti.

   已說     世尊      滿意的  那些  諸比丘   世尊的     言說       他們已全面歡喜

idam+avoca  Bhagavant   attamana  ta   bhikkhu  Bhagavant  bhāsita<bhāsati  abhinandu ti

n.s.Acc.3s.aor. m.s.Nom. adj.(m.p.Nom.) m.p.Nom. ″   m.s.Gen.    n.s.Acc.        3p.aor.

世尊說了這。那些滿意的諸比丘,全然歡喜世尊之所說。

 

~ Mahāsatipaṭṭhānasutta niṭṭhita dasama. ~

 



[1] 一條道路(ekāyana magga一乘道)(1)必須靠自力修習的方法。(2)此一條路(ekamaggo),「不是兩條  路」( na dvedhāpatho),由此路完成八聖道。(3)由佛陀獨自發現四念處可以達到涅槃。(4)只有在佛陀的教法中可以見到這種禪法,沒有其他的宗教指出這條路。Mv.I,40.“…atthikehi upaññāta maggan”ti. ( ‘乃尋求者所發現。)DA.22./III,745.Maggoti kenaṭṭhena maggo?  Nibbānagamanaṭṭhena nibbānatthikehi magganīyaṭṭhena ca.(︰以何義稱為以趣向涅槃之義,以尋找涅槃,以被尋求之義。)

[2] DA.22./III,758.(= MA.10./I,243-4)vineyyāti tadagavinayena vā vikkhambhanavinayena vā vinayitvā.(引導離開:暫時引離,或鎮伏引離,或引離後。)Loketi tasmiyeva kāye.(在世間:在此正是身體)S.45.7./V,8.“Nibbānadhātuyā kho eta, bhikkhu, adhivacana --‘Rāgavinayo dosavinayo mohavinayo’ti.(比丘!這是涅槃界之增上語(同義詞)──染欲之調伏、瞋恚之調伏、愚癡之調伏。)

[3] 在諸法隨觀諸法︰dhammesu(在諸法上)dhammānupassī(dhamma(單數形態表達複數意義)()+anupassī隨觀)

[4] arañña(Vedic araya; from araa(遠離的、偏僻的),+ya),【中】曠野,林野,森林、閑林、空閑處;音  譯:阿蘭若、阿練若。葉均譯:《清淨道論》(Vism.72.):「除了村和村的邊界外,其他的一切處都為阿練若。」(Vin.III,p.46.)Vibh.(p.251.):「於帝柱之外,一切都為阿練若。」Samantapāsādikā(p.301.):「至少要有五百弓(一弓約四肘長)的距離才名阿練若。」

[5] DA.2./I,210-1.Parimukha sati upaṭṭhapetvāti kammaṭṭhānābhimukha sati hapayitvā.  Mukhasamīpevā katvāti attho.  Teneva Vibhage vutta-- “aya sati upaṭṭhitā hoti sūpaṭṭhitā nāsikagge vā mukhanimitte vā, tena vuccati parimukha sati upaṭṭhapetvā”ti (vibha.537).  Athavā parīti pariggahaṭṭho.  Mukhanti niyyānaṭṭho.  Satīti upaṭṭhānaṭṭho. (「念」存續於遍口(鼻端)之後︰使念被放置於業處的前面,放置接近於口之意或然,掌握之意釋放之意存續之意《分別論》說︰此「念」存續、善存續在鼻端(nāsika-agge)或在口相(mukhanimitte))以念住於鼻端被稱為「念」的存續之後)《沙門果經》新疏(D2./pg.2.124)Nāsikaggeti nāsapuagge. Mukhanimitta nāma uttaroṭṭhassa vemajjhappadeso, yattha nāsikavāto paihaññati.(鼻端鼻腔出口口相是上唇的中部空氣出入鼻孔時磨擦之處。)Dhp.374︰「若人常正念:諸蘊之生滅,獲得喜與樂,知彼得不死。」

[6] 具念的satovasato-vasato(<sataadj.m.sg.Nom.) pp. of sarati(= sumarati, sar (sk. smti sm) ) 記憶、憶念vaeva的省略表強調

[7] 體驗全()sabbakāyapaisavedī sabba一切+kāya+paisavedin(<pai+sa一起+vid)...一起體驗。sabbakāya一切身指呼吸的初、中、後。

[8] 身行kāyasakhāra,在此指「呼吸」(MA.43./II,351.Kāyasakhārāti assāsapassāsa)。「出入息屬於身,此等諸法為繫縛於身,所以出入息為身行。」(《有明小經》M.44.Cūḷavedallasutta/I,301.) 「使身行輕安」(passambhaya kāyasakhāra),即使呼吸輕安(passaddhi安息、安靜)、柔軟(mudutā)、堪能(kammaññatā)消滅粗的心行(受、想心所)

[9] yāva : 只到的程度或範圍。…mattā : ~的量,的程度,僅僅。Yāvadeva ñāṇamattāya  paissatimattāya:僅僅到 清楚了知、留神注意的程度。(整個當副詞片語修飾 ‘Atthi kāyo’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti

[10] 或在身外:觀察他人時,只保持覺知。

[11] putoi= mutoi

[12] 精米(sālīnarices;有的說「麥」wheat)、稻穀(vīhīna)、綠豆(muggāna)、菜豆(māsāna)、芝麻(tilāna)、糙米(taṇḍulāna去殼米= sāli-taṇḍula)

[13] 長部疏D.22./CS:pg.2.308.安置︰色身的狀態,在在處處片刻中,處置自身姿勢的說理。擺放︰於在在處處之場合,其樣子的安頓、擺放。」

[14] sakhitta(sakhipati的【過)已昏昧,即︰昏沈、呆滯降臨(thinamiddhānupatita)

[15] 在五蓋隨觀五蓋而住︰本句直譯︰「在諸法隨觀諸法而住,在五蓋。」意即︰(1)在慾的意欲,隨觀慾的意欲,(2)在瞋,隨觀瞋,(3)在昏沈及呆滯,隨觀昏沈及呆滯,(4)在掉舉與後悔,隨觀掉舉與後悔,(5)在疑,隨觀疑。

[16] 在五蘊隨觀五蘊而住︰本句巴利文直譯︰「在諸法隨觀諸法而住,在五蘊。」

[17] ya…sayojana, ta(這是關係複合句),ya是關係代名詞,聯繫子句中的sayojana和主要句中的ta,所以ya的性數格要和 sayojana一樣。 ya= sayojana= ta

[18] 七覺支(1)(sati, smti f.)覺支、(2)擇法(dhamma-vicaya, dharma-pravicaya m.)覺支、(3)精進(vīriya, vīrya n.)覺支(英雄本色覺支)(4)(pīti, prīti f.)覺支、(5)輕安(passaddhi, praśrabdhi f.)覺支、(6)(samādhi, samādhi m.)覺支、(7)(upekkhā, upekṣā f.)覺支(旁觀覺支)

[19] 本句直譯︰「在諸法隨觀諸法而住,在四聖諦。」

[20] 《阿毘達摩義廣釋》(Vibhv.PTS:p.181)Tesa tesa sattāna tatagati-ādīsu attabhāvapailābho jāti. Tathānibbattassa ca attabhāvassa purāṇabhāvo jarā. Etasseva ekabhavaparicchinnassa pariyosāna maraa. Ñātibyasanādīhi phuṭṭhassa cittasantāpo soko. Tasseva vacīpalāpo paridevo. Kāyikadukkhavedanā  dukkha. Mānasikadukkhavedanā domanassa. Ñātibyasanādīhi phuṭṭhassa adhimattacetodukkhappabhāvito bhuso āyāso upāyāso.(各類諸有情,趣此、趣此等,得到自體稱為:如此已再生的、自體的老化:這個劃分一期生命的盡頭:於親戚諸不幸等,觸發悲傷:他(連帶)說出廢話:身苦受。:作意中有苦受。:於親戚諸不幸等,觸發很多心苦,很多悲傷)

[21] Yā(f.s.Nom.) jāti(f.s.Nom.)…,  aya(f.s.Nom.)…,此三者「性、數、格」一致。

[22] 關係複句yo(m.s.Nom.)…āyāso(m.s.Nom.)…, aya(m.s.Nom.)

[23] 雙重關係複句ye(yan.p.Nom.)teaniṭṭhā, ye …te …anatthakāmā , yā  tehi  saddhi sagati…,  aya

[24] Na kho paneta icchāya pattabba然而不具有「出生」的本質、「出生」不會到來這點實不 可藉由「願望、欲求」而獲得。

[25] DA.22./III,800.Tatratatrābhinandinīti yatra yatra attabhāvo, tatra tatra abhinandinī.(處處全然歡喜︰在在處處自己存活在在處處全然歡喜。)

[26] 古譯常作︰「生時生、住時住」,「生時生、滅時滅」。

[27] MA.9./I,209.Viññāṇanti yakiñci citta.((意識)︰任何的) Spk:S.12.11./II,24.Viññāṇanti citta. ()

[28] Sañcetanā(saṁ+cetanā),【陰】思想,認識,知覺,意圖(thought, cogitation, perception, intention)

[29] tassāyata-, f.sg.Gen.tassāya tahāya:彼貪愛的。

[30] Sañcetanā(saṁ+cetanā),【陰】思想認識知覺意圖(thought, cogitation, perception, intention)

[31] SA.45.8./III,123.︰「苦之智︰於四種行相已生起暢通思惟、貫通省察自在之智。其餘同理。」

[32] Atipāta(ati超越+ pat落下),【陽】殺死殺害。MA.9./I,198.不共通有情之殺害稱為殺生處死有情殺害有情之謂。有情︰此處是從世俗的表達,從勝義諦,稱為(具有)命根。」KhA.33.︰「離殺生:此中,足,()、寬廣〔周圍〕具足,速度成就,足善安立,優美、柔軟、明淨、勇敢、大力,語明瞭,受世間喜愛,其眾不破,無畏懼,不被迫害,被他攻擊不死,眷屬〔隨從〕無量,善姿容,善外形,少病、無憂,與所喜愛、可意的相處而不別離,長壽,如此等。」

[33] 遠離邪淫S.45.8./V,9.abrahmacariyā veramaṇī(離非梵行)MA.9./I,199.:「於欲邪行:此處於欲指淫行。邪行︰極度受責備的低劣的行為。從形相上,非法的欲求,轉起身門,要經過不正確的尋思,在欲上邪行。」

[34] 《分別論》〈禪那分別品〉(Vbh.565.) Tattha katamo vitakko?  Yo 1takko 2vitakko 3sakappo 4appanā 5byappanā 6cetaso abhiniropanā 7sammāsakappo-- aya vuccati “vitakko”.什麼叫做()(vitakkovi(含強化之義)+takkatakk思索﹐尋、思索)凡是1(takka)2尋思 (vitakka尋思﹑思維﹑思量)3思惟(sakappa)4安止(appanā把心固定在一個對象)5極安止(byappanā=vyappanāvi+appanā)6的安置(cetaso abhiniropanā)7正思惟(sammāsakappo),這稱為尋。七個同義詞中,最能表達「尋」的性質及作用的是「心的安置」(cetaso abhiniropanā),即把心安置在所緣上。

《分別論》〈禪那分別品〉(Vbh.565.)Tattha katamo vicāro?  Yo  1cāro 2vicāro 3anuvicāro 4upavicāro 5cittassa anusandhanatā 6anupekkhanatā-- aya vuccati vicāro.  Iti iminā ca vitakkena iminā ca vicārena upeto hoti …pe… samannāgato.  Tena vuccati “savitakka savicāran”ti. (什麼叫做「()」?凡是1 (cāro偵查)2伺察(vicāro)3(anucāro緊跟著伺察)4(upacāro靠近伺察)5心的隨屬(cittassa anu-sandhanatā)6熟慮(anupekkhanatā),這稱為。以此等已賦予尋、伺之意。成就。這即是說有尋、有伺。)六個同義詞中,最能表達「伺」的性質及作用的是「心的隨屬」,即專注在所緣上,「伺」緊接著「尋」之後。「伺」不包括在在第三禪以上的禪那。

[35] tassa:代名詞tam.sg.gen. => inst. 被他

[36] 且置︰tiṭṭhantu(<tiṭṭhati<hā(sk. tiṣṭhati √sthā)站立)3.pl.imp. 讓他們(=七年)住立(不要動)