巴漢對照法句經

Pāḷi-Chinese Dhammapada

( use foreign1 font 已轉為萬國碼 UTF-8)

 

 

 

 

法句經 目錄

1. Yamakavaggo (Dhp.1-20)

2. Appamādavaggo 逸品  (Dhp.21-32)

3. Cittavaggo 心品 (Dhp.33-43)

4. Pupphavaggo 花品 (Dhp.44-59)

5. Bālavaggo 愚人品 (Dhp.60-75)

6. Paṇḍitavaggo 智者品 (Dhp.76-89)

7. Arahantavaggo 阿羅漢品 (Dhp.90-99)

8. Sahassavaggo 千品  (Dhp.100-115)

9. Pāpavaggo 惡品 (Dhp.116-128)

10. Daṇḍavaggo 刀杖品 (Dhp.129-145)

11. Jarāvaggo 老品 (Dhp.146-156)

12. Attavaggo (Dhp.157-166)

13. Lokavaggo 世間品  (Dhp.167-178)

14. Buddhavaggo 佛陀品  (Dhp.179-196)

15. Sukhavaggo 樂品 (Dhp.197-208)

16. Piyavaggo 喜愛品  (Dhp.209~220)

17. Kodhavaggo 忿怒品 (Dhp.221-234)

18. Malavaggo 垢穢品 (Dhp.235-255)

19. Dhammaṭṭhavaggo 法住品  (Dhp.256-272)

20 Maggavaggo 道品 (Dhp.273-289)

21. Pakiṇṇakavaggo 雜品 (Dhp.290-305)

22. Nirayavaggo 地獄品 (Dhp.306-319)

23. Nāgavaggo 象品 (Dhp.320-333)

24. Tahāvaggo 愛欲品 (Dhp.334-359)

25. Bhikkhuvaggo 比丘品 (Dhp.360-382)

26. Brāhmaavaggo 婆羅門品 (Dhp.383-423)


2. Yamakavagga 一、雙

1. Manopubbagamā dhammā, manoseṭṭhā manomayā; 

Manasā ce paduṭṭhena, bhāsati vā karoti vā. 

Tato na dukkhamanveti, cakkava vahato pada.

1 諸法意先導,意主.意造作[1]

若以染污意,或語.或行業,

是則苦隨彼,如輪隨獸足[2]

 

2. Manopubbagamā dhammā, manoseṭṭhā manomayā;
  manasā ce pasannena, bhāsati vā karoti vā.
  Tato na sukham anveti, chāyā va anapāyinī. (cp. Dh1)
2 諸法意先導,意主.意造作。

若以清淨意,或語.或行業,

是則樂隨彼,如影不離形。

 

3. Akkocchi ma avadhi ma, ajini ma ahāsi me;
  ye ca ta upanayhanti, vera tesa na sammati. (cf. M iii154)

3 「彼罵我.打我,敗我.劫奪我」,若人懷此念,怨恨不能息。

 

4. Akkocchi ma avadhi ma, ajini ma ahāsi me;
  ye ca ta nupanayhanti, vera tesūpasammati. (cp. Dh3) (cf. M iii154)

4 「彼罵我.打我,敗我.劫奪我」,若人捨此念,怨恨自平息。

 

5. Na hi verena verāni, sammant’īdha kudācana,
  averena ca sammanti; esa dhammo sanantano. (cf. M iii154)

5 於此世界中,從非怨止怨,唯以忍止怨;此古聖常法。

 

6. Pare ca na vijānanti mayam ettha yamāmase;
  ye ca tattha vijānanti, tato sammanti medhagā. (cf. M iii154)

6 彼人[3]不了悟:「我等將毀滅」[4]。若彼等知此,則諍論自息。

 

7. Subhānupassi viharanta, indriyesu asavuta;
  bhojanamhi cāmattaññu, kusīta hīnavīriya,
  ta ve pasahati Māro, vāto rukkha va dubbala.

7 唯求住淨樂[5]不攝護諸根[6]飲食不知量[7],懈惰.不精進,彼實為[8]伏,如風吹弱樹[9]

 

8.  Asubhānupassi viharanta, indriyesu susavuta;
  bhojanamhi ca mattaññu, saddha āraddhavīriya.
  Ta ve nappasahati Māro, vāto sela va pabbata.

8 願求非樂[10]住,善攝護諸根,飲食知節量,具[11]又精進, [12]不能勝彼,如風吹石山。

 

9. Anikkasāvo kāsāva, yo vattha paridahissati;
  apeto damasaccena, na so kāsāvam arahati.

9 若人穿袈裟,不離諸垢穢,無誠實克己,不應著袈裟。

 

10. Yo ca vantakasāv’assa, sīlesu susamāhito;
  upeto damasaccena, sa ve kāsāvam arahati.

10 若人離諸垢 [13],能善持戒律[14],克己與誠實,彼應著袈裟。

 

11. Asāre sāramatino, sāre cāsāradassino,
  te sāra nādhigacchanti, micchāsakappagocarā.

11 非真思真實[15],真實見非真,邪思惟境界,彼不達真實。

 

12. Sārañca sārato ñatvā, asārañca asārato;
  te sāra adhigacchanti, sammāsakappagocarā.

12 真實思真實,非真知非真,正思惟境界,彼能達真實。

 

13 Yathā agāra ducchanna, vuṭṭhi samativijjhati;
  eva abhāvita citta, rāgo samativijjhati.
13 如蓋屋不密,必為雨漏浸,如是不修心,貪欲必漏入。

14 Yathā agāra succhanna, vuṭṭhi na samativijjhati;
  eva subhāvita citta, rāgo na samativijjhati. (cp. Dh13)

14  如善密蓋屋,不為雨漏浸,如是善修心,貪欲不漏入。

 

15 Idha socati pecca socati, pāpakārī ubhayattha socati;
  so socati so vihaññati, disvā kammakiliṭṭham attano.

15 現世此處悲,死後他處悲,作諸惡業者,兩處俱憂悲,

見自惡業已,他悲.他苦惱。

 

16 Idha modati pecca modati, katapuñño ubhayattha modati;
  so modati so pamodati, disvā kammavisuddhim attano. (cp. Dh15)

16 現世此處樂,死後他處樂,作諸善業者,兩處俱受樂,見自善業已,他樂.他極樂。

 

17 Idha tappati pecca tappati, pāpakārī ubhayattha tappati;
  “pāpa me katan” ti tappati, bhiyyo tappati duggati gato.

17 現世此處苦,死後他處苦,作諸惡業者,兩處俱受苦,現悲「我作惡」,墮惡趣更苦。

 

18 Idha nandati pecca nandati, katapuñño ubhayattha nandati;
  “puñña me katan” ti nandati, bhiyyo nandati suggati gato. (cp. Dh17)

18 現世此處喜,死後他處喜,修諸福業者,兩處俱歡喜,現喜「我修福」,生善趣更喜。

 

19 Bahum pi ce sahita bhāsamāno, na takkaro hoti naro pamatto,
  gopo va gāvo gaaya paresa, na bhāgavā sāmaññassa hoti.

19 雖多誦經集[16],放逸而不行,如牧數他牛,自無沙門分。

 

20 Appam pi ce sahita bhāsamāno, dhammassa hoti anudhammacārī,
  rāgañca dosañca pahāya moha, sammappajāno suvimuttacitto.
  Anupādiyāno idha vā hura vā, sa bhāgavā sāmaññassa hoti. (cp. Dh19)

20 雖誦經典少,能依教實行,具足正知識,除滅貪..癡,

善淨解脫心,棄捨於世欲,此界.或他界,彼得沙門分[17]

2. Appamādavagga 二、不

21 Appamādo amatapada, pamādo maccuno pada;
  appamattā na mīyanti, ye pamattā yathā matā.

21 無逸不死道[18],放逸趣死路[19]。無逸者不死,放逸者如尸。

22 Eta visesato ñatvā, appamādamhi paṇḍitā;
  appamāde pamodanti, ariyāna gocare ratā.

22 智者深知此,所行不放逸。不放逸得樂,喜悅於聖境。

 

23 Te jhāyino sātatikā, nicca dahaparakkamā;
  phusanti dhīrā nibbāna, yogakkhema anuttara.

23 智者常堅忍,勇猛修禪定。解脫得安隱,證無上涅槃。

 

24 Uṭṭhānavato satimato sucikammassa nisammakārino;
  saññatassa ca dhammajīvino appamattassa yaso’bhivaḍḍhati.

24 奮勉常正念,淨行[20]能克己,如法而生活,無逸.善名增。

 

25 Uṭṭhānen’ appamādena saññamena damena ca;
  dīpa kayirātha medhāvī, ya ogho nābhikīrati.

25 奮勉[21].不放逸,克己.自調御,智者自作洲,不為洪水沒[22]

 

26 Pamādam anuyuñjanti, bālā dummedhino janā;
  appamādañca medhāvī, dhana seṭṭha va rakkhati. (cf. M ii105)

26 暗鈍愚癡人,耽溺於放逸,智者不放逸,如富人護寶。

 

27 Mā pamādam anuyuñjetha, mā kāmaratisanthava;
  appamatto hi jhāyanto, pappoti vipula sukha. (cf. M ii.105)

27 莫耽溺放逸,莫嗜愛欲樂。警覺修定者,始得大安樂。

 

28 Pamāda appamādena, yadā nudati paṇḍito;
  paññāpāsādam āruyha, asoko sokini paja;
  pabbataṭṭho va bhummaṭṭhe, dhīro bāle avekkhati.

28 智者以無逸,除逸則無憂,聖賢登慧閣,觀愚者多憂,如登於高山,俯視地上物。

 

29 Appamatto pamattesu, suttesu bahujāgaro;
  abalassa va sīghasso, hitvā yāti sumedhaso.

29 放逸中無逸,如眾睡獨醒。智者如駿馳,駑駘所不及。

 

30 Appamādena Maghavā devāna seṭṭhata gato;
  appamāda pasasanti, pamādo garahito sadā.

30 摩伽[23]以無逸,得為諸天主。無逸人所讚,放逸為人訶。

 

31 Appamādarato bhikkhu, pamāde bhayadassi vā;
  saññojana au thūla, aha aggī va gacchati.

31 樂不放逸比丘,或者懼見放逸,猶如猛火炎炎,燒去大結.[24]

 

32 Appamādarato bhikkhu, pamāde bhayadassi vā;
  abhabbo parihānāya, nibbānass’ eva santike. (cp. Dh31) (cf. A ii40)

32 樂不放逸比丘,或者懼見放逸,彼已鄰近涅槃,必定不易墮落。

 

3. Cittavaggo 三、心

33 Phandana capala citta, dūrakkha dunnivāraya;
  uju karoti medhāvī, usukāro va tejana.

[25]33 輕動變易心,難護.難制服。智者調直之,如匠[26]箭直。

 

34 Vārijo va thale khitto, okamokata ubbhato;
  pariphandat’ ida citta, Māradheyya pahātave.

34 如魚離水棲,投於陸地上,以此戰慄心,擺脫魔境界。

 

35 Dunniggahassa lahuno, yatthakāmanipātino,
  cittassa damatho sādhu; citta danta sukhāvaha.

35 此心隨欲轉,輕躁難捉摸。善哉心調伏,心調得安樂。

 

36 Sududdasa sunipua, yatthakāmanipātina;
  citta rakkhetha medhāvī, citta gutta sukhāvaha. (cp. Dh35)

36 此心隨欲轉,微妙極難見。智者防護心,心護得安樂[27]

 

37 Dūragama ekacara, asarīra guhāsaya,
  ye citta saññamessanti, mokkhanti Mārabandhanā.

37 遠行與獨行,無形[28]隱深窟。誰能調伏心,解脫魔羅縛。

 

38 Anavaṭṭhitacittassa, saddhamma avijānato;
  pariplavapasādassa, paññā na paripūrati.

38 心若不安定,又不了正法,信心不堅者,智慧不成就。

 

39 Anavassutacittassa, ananvāhatacetaso,
  puññapāpapahīnassa, natthi jāgarato bhaya.

39 若得無漏心[29],亦無諸惑亂,超越善與惡[30],覺者無恐怖。

 

40 Kumbhūpama kāyam ima viditvā, nagarūpama cittam ida hapetvā.
  Yodhetha Māra paññāyudhena, jitañca rakkhe anivesano siyā.

40 知身如陶器,住心似城廓,慧劍擊魔羅,守勝.莫染著[31]

 

41 Acira vat’ aya kāyo, pahavi adhisessati;
  chuddho apetaviññāṇo, nirattha va kaligara.

41 此身實不久,當睡於地下,被棄無意識,無用如木屑。[32]

 

42 Diso disa ya ta kayirā, verī vā pana verina;
  micchāpaihita citta, pāpiyo na tato kare.

42 仇敵害仇敵,怨家對怨家,若心向邪行[33],惡業最為大。

 

43 Na ta mātā pitā kayirā, aññe vāpi ca ñātakā;
  sammāpaihita citta, seyyaso na tato kare. (cp. Dh42)

43 善非父母作,亦非他眷屬,若心向正行,善業最為大。

4 .Pupphavaggo 四、華

44 Ko ima pahavi vijessati, yamalokañca ima sadevaka?
  Ko dhammapada sudesita, kusalo puppham iva pacessati?

44 誰征服地界[34]閻魔界[35].天界[36],誰善說法句,如巧匠[37]採花?

 

45 Sekho pahavi vijessati, Yamalokañca ima sadevaka;

  sekho dhammapada sudesita, kusalo puppham iva pacessati. (cp. Dh44)

45 有學[38] 克地界,閻魔界.天界,有學說法句,如巧匠採花[39]

 

46 Pheṇūpama kāyam ima viditvā, marīcidhamma abhisambudhāno.
  Chetvāna Mārassa papupphakāni, adassana Maccurājassa gacche.

46 知此身如泡,覺悟是幻法,折魔羅花箭[40],越死王所見。

 

47 Pupphāni h’ eva pacinanta, byāsattamanasa nara;
  sutta gāma mahogho va, maccu ādāya gacchati.

47 採集諸花已,其人心愛著,死神捉將去,如瀑流睡村[41]

 

48 Pupphāni h’ eva pacinanta, byāsattamanasa nara; (cp. Dh47)
  atitta yeva kāmesu, antako kurute vasa.

48 採集諸花已,其人心愛著,貪欲無厭足,實為死魔伏。

 

49 Yathāpi bhamaro puppha, vaṇṇagandha ahehaya;
  paleti rasam ādāya, eva gāme munī care.

49 牟尼[42]入村落,譬如蜂採華,不壞色與香,但取其蜜去。

 

50 Na paresa vilomāni, na paresa katākata;
  attano va avekkheyya, katāni akatāni ca.

50 不觀他人[43],不觀作不作,但觀自身行,已作與未作。

 

51 Yathāpi rucira puppha, vaṇṇavanta agandhaka;
  eva subhāsitā vācā, aphalā hoti akubbato.

51 猶如鮮妙花,色美而無香,如是說善語,彼不行無果[44]

 

52 Yathāpi rucira puppha, vaṇṇavanta sagandhaka;
  eva subhāsitā vācā, saphalā hoti sakubbato. (cp. Dh51)

52 猶如鮮妙花,色美而芳香,如是說善語,彼實行有果。

 

53 Yathāpi puppharāsimhā, kayirā mālāgue bahū;
  eva jātena maccena, kattabba kusala bahu.

53 如從諸花聚,得造眾花鬘,如是生為人,當作諸善事。

 

54 Na pupphagandho paivātam eti, na candana tagaramallikā.
  Satañca gandho paivātam eti, sabbā disā sappuriso pavāti. (cf. A i226)

54 花香不逆風,栴檀.多伽羅,末利香[45]亦爾。德香逆風薰,

彼正人之香,遍聞於諸方。

 

55 Candana tagara vāpi, uppala atha vassikī;
  etesa gandhajātāna, sīlagandho anuttaro.

55 栴檀.多伽羅,拔悉基[46].青蓮,如是諸香中,戒香為最上。

 

56 Appamatto aya gandho, yāya tagaracandanī.
  Yo ca sīlavata gandho, vāti devesu uttamo.

56 栴檀.多伽羅,此等香甚微。持戒者最上,香薰諸天間。

 

57 Tesa sampannasīlāna, appamādavihārina;
  sammadaññā vimuttāna, Māro magga na vindati.

57 成就諸戒行,住於不放逸,正智解脫者,魔不知所趣[47]

 

58 Yathā sakāradhānasmi, ujjhitasmi mahāpathe;
  paduma tattha jāyetha, sucigandha manorama.

58 猶如糞穢聚,棄著於大道,蓮華生其中,香潔而悅意。

 

59 Eva sakārabhūtesu, andhabhūte puthujjane;
  atirocati paññāya, Sammāsambuddhasāvako.

59 如是糞穢等,盲昧凡夫中,正覺者弟子,以智慧光照。

 

5. Bālavaggo 五、愚

 

60 Dīghā jāgarato ratti, dīgha santassa yojana;
  dīgho bālāna sasāro, saddhamma avijānata.

60 不眠者夜長,倦者由旬[48]長,不明達正法──愚者輪迴長。

 

61 Carañce nādhigaccheyya, seyya sadisam attano;
  ekacariya daha kayirā, natthi bāle sahāyatā.

61 不得勝我者為友,與我相等者亦無,寧可堅決獨行居,不與愚人作伴侶。

 

62 “Puttā m’ atthi dhana m’ atthi,” iti bālo vihaññati;
  attā hi attano natthi kuto puttā kuto dhana.

62「此我子我財」,愚人常為憂。我且無有我,何有子與財?[49]

 

63 Yo bālo maññati bālya, paṇḍito vāpi tena so;
  bālo ca paṇḍitamānī, sa ve “bālo” ti vuccati.

63 愚者自知愚,彼即是智人。愚人自謂智,實稱真愚夫。

 

64 Yāvajīvam pi ce bālo, paṇḍita payirupāsati,
  na so dhamma vijānāti, dabbī sūparasa yathā.

64 愚者雖終身,親近於智人,彼不了達摩[50],如匙嘗湯味。

 

65 Muhuttam api ce viññū, paṇḍita payirupāsati,

  Khippa dhamma vijānāti, jivhā sūparasa yathā. (cp. Dh64)

65 慧者須臾頃,親近於智人,能速解達摩,如舌嘗湯味。

 

66 Caranti bālā dummedhā, amitten’eva attanā;
  karontā pāpaka kamma,  ya hoti kaukapphala. (cf. S.2.22./i.57.)1276,別雜274

66 愚人不覺知,與自仇敵行,造作諸惡業,受定眾苦果。

 

67 Na ta kamma kata sādhu, ya katvā anutappati;
  yassa assumukho roda vipāka paisevati. (cf. S.2.22./i.57.)1276,別雜274

67 彼作不善業,作已生後悔,哭泣淚滿面,應得受異熟[51]

 

68 Ta ca kamma kata sādhu, ya katvā nānutappati;
  yassa patīto sumano,  vipāka paisevati. (cp.Dh67) (cf. S.2.22./i.57.)1276,別雜274

68 若彼作善業,作已不追悔,歡喜而愉悅,應得受異熟。

 

69 Madhuvā maññati bālo, yāva pāpa na paccati;
  yadā ca paccati pāpa, atha bālo dukkha nigacchati.

69 惡業未成熟,愚人思如蜜;惡業成熟時,愚人必受苦。

 

70 Māse māse kusaggena, bālo bhuñjeyya bhojana;
  na so sakhātadhammāna, kala agghati soasi.

70 愚者月復月,雖僅取少食──孤沙草[52]端;

彼所得功德,不及思法者,十六分之一。

 

71 Na hi pāpa kata kamma, sajju khīrava muccati;
  ahanta bālam anveti, bhasmacchanno va pāvako.

71 猶如搆牛乳,醍醐非速成。愚人造惡業,不即感惡果,業力隨其後,如死灰覆火。

 

72 Yāvad eva anatthāya, ñatta bālassa jāyati;
  hanti bālassa sukkasa, muddham assa vipātaya.

72 愚夫求知識,反而趨滅亡,損害其幸福,破碎其頭首[53]

 

73 Asanta bhāvanam iccheyya, purekkhārañca bhikkhusu.
  Āvāsesu ca issariya, pūjā parakulesu ca.

73 愚人騖虛名:僧中作上座,僧院為院主,他人求供養。

 

74 “Mam’eva kata maññantu, gihī pabbajitā ubho;
  Mam’ev’ātivasā assu, kiccākiccesu kismici.”
  Iti bālassa sakappo, icchā māno ca vaḍḍhati.

74「僧與俗共知──此事由我作,事無論大小,

皆由我作主」,愚人作此想,貪與慢增長。

 

75 Aññā hi lābhūpanisā, aññā nibbānagāminī;
  evam eta abhiññāya, bhikkhu Buddhassa sāvako.
  Sakkāra nābhinandeyya, vivekam anubrūhaye.

75 一道引世利,一道向涅槃[54]。佛弟子比丘,當如是了知,莫貪著世利,專注於遠離[55]

6. Paṇḍitavaggo 六、

76 Nidhīna va pavattāra ya passe vajjadassina;
  niggayhavādi medhāvi tādisa paṇḍita bhaje,
  tādisa bhajamānassa seyyo hoti na pāpiyo.

76 若見彼智者──能指示過失,並能譴責者,當與彼為友;猶如知識者,能指示寶藏。與彼智人友,定善而無惡。

 

77 ovadeyy’ānusāseyya,  asabbhā ca nivāraye;

  sata hi so piyo hoti, asata hoti appiyo.

77 訓誡與教示,阻他人過惡。善人愛此人,但為惡人憎[56]

 

78 Na bhaje pāpake mitte, na bhaje purisādhame;
  bhajetha mitte kalyāṇe, bhajetha purisuttame.

78 莫與惡友交,莫友卑鄙者。應與善友交,應友高尚士[57]

 

79 Dhammapīti sukha seti vippasannena cetasā.
  Ariyappavedite dhamme, sadā ramati paṇḍito.

79 得飲法水者,心清而安樂[58]。智者常喜悅,聖者所說法。

 

80 Udaka hi nayanti nettikā, usukārā namayanti tejana.
  Dāru namayanti tacchakā, attāna damayanti paṇḍitā. (cf. M ii105)

80 灌溉者引水,箭匠之矯箭,木匠之繩木,智者自調御[59]

 

81 Selo yathā ekaghano, vātena na samīrati;
  eva nindāpasasāsu, na samiñjanti paṇḍitā. (cf. V i185)

81 猶如堅固巖,不為風所搖,毀謗與讚譽,智者不為動。

 

82 Yathāpi rahado gambhīro, vippasanno anāvilo;
  eva dhammāni sutvāna, vippasīdanti paṇḍitā.

82 亦如一深池,清明而澄淨,智者聞法已,如是心清淨。

 

83 Sabbattha ve sappurisā cajanti, na kāmakāmā lapayanti santo.
  Sukhena phuṭṭhā atha vā dukhena na uccāvaca paṇḍitā dassayanti.

83 善人離諸欲[60],不論諸欲事。苦樂所不動,智者無喜.憂。

 

84 Na attahetu na parassa hetu, na puttam icche na dhana na raṭṭha.
  Na iccheyya adhammena samiddhim attano, sa sīlavā paññavā dhammiko siyā.

84 不因自因他,智者作諸惡,不求子.求財、及謀國作惡。
不欲以非法,求自己繁榮。彼實具戒行,智慧正法者。

 

85 Appakā te manussesu, ye janā pāragāmino;
ath’
āya itarā pajā, tīram ev’ānudhāvati. (cf. S v24)

85 於此人群中,達彼岸者少。其餘諸人等,徘徊於此岸[61]

 

86 Ye ca kho sammadakkhāte, dhamme dhammānuvattino,
  te janā pāram essanti, maccudheyya suduttara. (cf. S v24)

86 善能說法者,及依正法行,彼能達彼岸,度難度魔境[62]

 

87 Kaha dhamma vippahāya, sukka bhāvetha paṇḍito;
  okā anoka āgamma, viveke yattha dūrama. (cf. S v24)

87 應捨棄黑法,智者修白法[63]從家來無家[64]喜獨處不易[65]

 

88 Tatrābhiratim iccheyya, hitvā kāme akiñcano;
  pariyodapeyya attāna, cittaklesehi paṇḍito. (cf. S v24)

88 當求是法樂,捨欲無所有[66],智者須清淨,自心諸垢穢。

 

89 Yesa sambodhiyagesu, sammā citta subhāvita;
  ādānapainissagge anupādāya ye ratā,
  khīṇāsavā jutimanto, te loke parinibbutā. (cf. S.45.34./v.24.) 雜阿含771

89 彼於諸覺支[67],正心而修習。遠離諸固執,樂捨諸愛著,漏盡[68]而光耀,此世證涅槃。

 

7. Arahantavaggo 七、

90 Gataddhino visokassa, vippamuttassa sabbadhi;
  sabbaganthappahīnassa, pariḷāho na vijjati.

90 路行盡[69]無憂,於一切解脫,斷一切繫縛[70],無有苦惱者。

 

91 Uyyuñjanti satimanto, na nikete ramanti te;
  hasā va pallala hitvā, okamoka jahanti te.

91 正念奮勇者,彼不樂在家。如鵝離池去,彼等棄水家。

 

92 Yesa sannicayo natthi, ye pariññātabhojanā.
  Suññato animitto ca, vimokkho yesa gocaro,
  ākāse va sakuntāna, gati tesa durannayā.

92 彼等無積聚[71],於食如實知,.無相解脫[72]──是彼所行境,如鳥遊虛空,蹤跡不可得。

 

93 Yass’āsavā parikkhīṇā, āhāre ca anissito;
  suññato animitto ca, vimokkho yassa gocaro,
  ākāse va sakuntāna, pada tassa durannaya. (cp. Dh92)

93 彼等諸漏盡,亦不貪飲食,空.無相解脫──是彼所行境,如鳥遊虛空,蹤跡不可得。

 

94 Yass’indriyāni samatha gatāni, assā yathā sārathinā sudantā.
  Pahīnamānassa anāsavassa, devāpi tassa pihayanti tādino.

94 彼諸根寂靜,如御者調馬,離我慢.無漏,為天人所慕。

 

95 Pahavīsamo no virujjhati, indakhīlūpamo tādi subbato,
  Rahado va apetakaddamo, sasārā na bhavanti tādino.

95 彼已無憤恨,猶如於大地,彼虔誠堅固,如因陀揭羅[73]

如無污泥池,是人無輪迴。

 

96 Santa tassa mana hoti, santā vācā ca kamma ca;
  sammadaññā vimuttassa, upasantassa tādino.

96 彼人心寂靜,語與業寂靜,正智而解脫,如是得安穩。

 

97 Assaddho akataññū ca, sandhicchedo ca yo naro;
  hatāvakāso vantāso, sa ve uttamaporiso.

97 無信[74].知無為,斷繫.因永謝[75],棄捨於貪欲,真實無上士。

 

98 Gāme vā yadi vā’raññe, ninne vā yadi vā thale;
  yattha arahanto viharanti, ta bhūmi rāmaeyyaka. (cf. S i233)

98 於村落林間,平地或丘陵,何處有羅漢,彼地即可慶。

 

99 Ramaṇīyāni araññāni, yattha na ramati jano.
  Vītarāgā ramissanti, na te kāmagavesino.

99 林野甚可樂,世人所不樂;彼喜離欲樂,不求諸欲樂。

 

八、千

100 Sahassam api ce vācā, anatthapadasahitā;
  ekam atthapada seyyo, ya sutvā upasammati.

100 雖誦一千言,若無義理者,不如一義語,聞已得寂靜。

 

101 Sahassam api ce gāthā, anatthapadasahitā;
  eka gāthāpada seyyo, ya sutvā upasammati. (cp. Dh100)

101 雖誦千句偈,若無義理者,不如一句偈,聞已得寂靜。

 

102 Yo ca gāthāsata bhāse(opt.), anatthapadasahitā;
  eka dhammapada seyyo, ya sutvā upasammati. (cp. Dh100)

102 彼誦百句偈,若無義理者,不如一法句,聞已得寂靜。

 

103 Yo sahassa sahassena, sagāme mānuse jine;
  ekañca jeyya-m-attāna, sa ve sagāmajuttamo.

103 彼於戰場上,雖勝百萬人;未若克己者,戰士之最上!

 

104 Attā have jita seyyo, yā c’āya itarā pajā;
  attadantassa posassa, nicca saññatacārino.

104 能克制自己,過於勝他人。若有克己者,常行自節制。

 

105 N’ eva devo na gandhabbo, na  Māro saha Brahmunā;
  jita apajita kayirā,  tathārūpassa jantuno.

105 天神.乾闥婆[76],魔王並梵天,皆遭於敗北,不能勝彼人。

 

106 Māse māse sahassena, yo yajetha sata sama;
  ekañca bhāvitattāna, muhuttam api pūjaye,
  sā yeva pūjanā seyyo, yañce vassasata huta.

106 月月投千金──供犧牲百年,不如須臾間,供養修己者,彼如是供養,勝祭祀百年。

 

107 Yo ca vassasata jantu, aggi paricare vane;
  ekañca bhāvitattāna, muhuttam api pūjaye,
  sā yeva pūjanā seyyo, yañce vassasata huta.  (cp. Dh106)

107 若人一百年──事火於林中,不如須臾間,供養修己者,彼如是供養,勝祭祀百年。

 

108 Ya kiñci yiṭṭha va huta va loke, savacchara yajetha puññapekkho,
  sabbam pi ta na catubhāgam eti, abhivādanā ujjugatesu seyyo.

108 若人於世間,施捨供養[77],求福一週年,如是諸功德,不及四分一,禮敬正直者。

 

109 Abhivādanasīlissa, nicca vuḍḍhāpacāyino,
  cattāro dhammā vaḍḍhanti: āyu vaṇṇo sukha bala.

109 好樂敬禮者,常尊於長老,四法得增長:壽..樂與力。[78]

 

110 Yo ca vassasata jīve, dussīlo asamāhito;
  ekāha jīvita seyyo, sīlavantassa jhāyino.

110 若人壽百歲──破戒.無三昧[79],不如生一日──持戒.修禪定。

 

111 Yo ca vassasata jīve, duppañño asamāhito;
  ekāha jīvita seyyo,  paññavantassa jhāyino. (cp. Dh110)

111 若人壽百歲──無慧.無三昧,不如生一日──具慧.修禪定。

 

112 Yo ca vassasata jīve, kusīto hīnavīriyo;
  ekāha jīvita seyyo,  viriyam ārabhato daha. (cp. Dh110)

112 若人壽百歲──怠惰.不精進,不如生一日──勵力行精進。

 

113  Yo ca vassasata jīve, apassa udayabbaya;
  ekāha jīvita seyyo, passato udayabbaya. (cp. Dh110)

113 若人壽百歲──不見生滅法,不如生一日──得見生滅法[80]

 

114  Yo ca vassasata jīve, apassa amata pada;
  ekāha jīvita seyyo, passato amata pada. (cp. Dh113)

114 若人壽百歲──不見不死道[81],不如生一日──得見不死道。

 

115  Yo ca vassasata jīve, apassa dhammam uttama;
  ekāha jīvita seyyo, passato dhammam uttama. (cp. Dh113)

115 若人壽百歲──不見最上法,不如生一日──得見最上法 [82]

 

9. Pāpavaggo 九、惡

116 Abhittharetha kalyāṇe, pāpā citta nivāraye;
  dandha hi karoto puñña, pāpasmi ramatī mano.

116 應急速作善,制止罪惡心。怠慢作善者,心則喜於惡。

 

117 Pāpañce puriso kayirā, na na kayirā punappuna;
  na tamhi chanda kayirātha, dukkho pāpassa uccayo.

117 若人作惡已,不可數數[83]作;莫喜於作惡,積惡則受苦。

 

118  Puññañce puriso kayirā, kayirāth’ ena punappuna;
  tamhi chanda kayirātha, sukho puññassa uccayo. (cp. Dh117)

118 若人作善已,應復數數作;當喜於作善,積善則受樂。

 

119  Pāpo pi passati bhadra, yāva pāpa na paccati;
  yadā ca paccati pāpa, atha pāpo pāpāni passati.

119 惡業未成熟,惡者以為樂。惡業成熟時,惡者方見惡。

 

120  Bhadro pi passati pāpa, yāva bhadra na paccati;
  yadā ca paccati bhadra, atha bhadro bhadrāni passati. (cp. Dh119)

120 善業未成熟,善人以為苦。善業成熟時,善人始見善。

 

121 Māvamaññetha pāpassa, “Na man ta āgamissati,”
  udabindunipātena, udakumbho pi pūrati,
  bālo pūrati pāpassa, thokathokam pi ācina.

121 莫輕於[84] 惡!謂「我不招報」,須知滴水落,亦可滿水瓶,愚夫盈其惡,少許少許積。

 

122 Māvamaññetha puññassa, “Na man ta āgamissati,”
  udabindunipātena, udakumbho pi pūrati,
  dhīro pūrati puññassa, thokathokam pi ācina. (cp. Dh121)

122 莫輕於小善!謂「我不招報」,須知滴水落,亦可滿水瓶,智者完其善,少許少許積。

 

123 Vāṇijo va bhaya magga, appasattho mahaddhano;
  visa jīvitukāmo va, pāpāni parivajjaye.

123 商人避險道,伴少而貨多;愛生避毒品[85],避惡當亦爾。

 

124 Pāṇimhi ce vao nāssa, hareyya pāṇinā visa;
  nābbaa visam anveti, natthi pāpa akubbato.

124 假若無有瘡傷手,可以其手持毒藥。毒不能患無傷手。不作惡者便無惡。

 

125 Yo appaduṭṭhassa narassa dussati, suddhassa posassa anagaassa,
  tam eva bāla pacceti pāpa, sukhumo rajo paivāta va khitto.

(cf. S.1.22./i.13) (=Sn662) 1275,別雜273

125 若犯無邪者,清淨無染者,罪惡向愚人,如逆風揚塵。

 

126 Gabbham eke uppajjanti, niraya pāpakammino;
  sagga sugatino yanti, parinibbanti anāsavā.

126 有人生於母胎中,作惡者則墮地獄,正直之人昇天界,漏盡者證入涅槃。

 

127 Na antalikkhe na samuddamajjhe, na pabbatāna vivara pavissa,
  na vijjatī so jagatippadeso, yatthaṭṭhito muñceyya pāpakammā.

127 非於虛空及海中,亦非入深山洞窟,欲求逃遁惡業者,世間實無可覓處。

 

128 Na antalikkhe na samuddamajjhe, na pabbatāna vivara pavissa,
  na vijjati so jagatippadeso, yatthaṭṭhita na-ppasahetha maccu. (cp. Dh127)

128 非於虛空及海中,亦非入深山洞窟,欲求不為死魔制,世間實無可覓處。

 

10. Daṇḍavaggo 十、 [86]

129 Sabbe tasanti daṇḍassa, sabbe bhāyanti maccuno,
  attāna upama katvā na haneyya na ghātaye.

129  一切懼刀杖,一切皆畏死,以自[87] 他情,莫殺教他殺。

 

130 Sabbe tasanti daṇḍassa, sabbesa jīvita piya;
  attāna upama katvā na haneyya na ghātaye. (cp. Dh129)

130 一切懼刀杖,一切皆愛生,以自度他情,莫殺教他殺。

 

131 Sukhakāmāni bhūtāni, yo daṇḍena vihisati;
  attano sukham esāno, pecca so na labhate sukha.

131 於求樂有情,刀杖加惱害,但求自己樂,後世樂難得。

 

132 Sukhakāmāni bhūtāni, yo daṇḍena na hisati;
  attano sukham esāno, pecca so labhate sukha. (cp. Dh131)

132 於求樂有情,不加刀杖害,欲求自己樂,後世樂可得。

 

133  Māvoca pharusa kañci, vuttā paivadeyyu ta;
  dukkhā hi sārambhakathā, paidaṇḍā phuseyyu ta.

133 對人莫說粗惡語,汝所說者還說汝。憤怒之言實堪痛;互擊刀杖可傷汝。

 

134 Sace neresi attāna, kaso upahato yathā,
  esa patto si nibbāna, sārambho te na vijjati.

134 汝若自默然,如一破銅鑼,已得涅槃路;於汝無諍故。

 

135  Yathā daṇḍena gopālo, gāvo pājeti gocara;
  eva jarā ca maccu ca āyu pājenti pāṇina.

135 如牧人以杖,驅牛至牧場,如是老與死.驅逐眾生命。

 

136  Atha pāpāni kammāni, kara bālo na bujjhati;
  sehi kammehi dummedho, aggidaḍḍho va tappati.

136 愚夫造作諸惡業,卻不自知有果報,癡人以自業感苦,宛如以火而自燒。

 

137 Yo daṇḍena adaṇḍesu, appaduṭṭhesu dussati;
  dasannam aññatara hāna, khippam eva nigacchati:

137 若以刀杖害,無惡無害者,十事中一種,彼將迅速得。

 

138 Vedana pharusa jāni, sarīrassa ca bhedana,
  garuka vāpi ābādha, cittakkhepa va pāpue,

138 極苦痛失財,身體被損害,或重病所逼,或失心狂亂。

 

139 Rājato vā upasagga, abbhakkhāna va dārua,
  parikkhaya va ñātīna, bhogāna va pabhagura,

139 或為王迫害,或被誣重罪,或眷屬離散,或破滅財產。

 

140 Atha vā’ssa agārāni, aggi ahati pāvako,
  kāyassa bhedā duppañño, niraya so’papajjati.

140 或彼之房屋,為劫火焚燒。癡者身亡後,復墮於地獄。

 

141 Na naggacariyā na jaṭā na pakā, nānāsakā thaṇḍilasāyikā vā,
rajo va jalla
ukkuikappadhāna, sodhenti macca avitiṇṇakakha.

141非裸行結髮,非塗泥絕食,臥地自塵身,非以蹲踞住[88],不斷疑惑者,能令得清淨。

 

142 Alakato ce pi sama careyya, santo danto niyato brahmacārī,
  sabbesu bhūtesu nidhāya daṇḍa, so brāhmao so samao sa bhikkhu.

142 嚴身住寂靜,調御而克制,必然修梵行,不以刀杖等,

加害諸有情,彼即婆羅門,彼即是沙門,彼即是比丘[89]

 

143  Hirīnisedho puriso koci lokasmi vijjati;
  yo ninda apabodheti, asso bhadro kasām iva. (cf. S.1.18./i.7) (《雜阿含578經》、《別譯雜阿含163經》)

143  以慚自禁者,世間所罕有,彼善避羞辱,如良馬避鞭。

 

144 Asso yathā bhadro kasāniviṭṭho, ātāpino savegino bhavātha;
  saddhāya sīlena ca viriyena ca, samādhinā dhammavinicchayena ca.
  Sampannavijjācaraṇā patissatā, jahissatha dukkham ida anappaka.

144 如良馬加鞭,當奮勉懺悔。以信..精進,以及三摩地,善分別正法,以及明行足[90]

汝當念勿忘,消滅無窮苦。

 

145 Udaka hi nayanti nettikā, usukārā namayanti tejana.
  Dāru namayanti tacchakā, attāna damayanti subbatā. (cp. Dh80)

145 灌溉者引水,箭匠之矯箭,木匠之繩木,善行者自御。

 

11. Jarāvaggo 十一、老

146 Ko nu hāso kim ānando, nicca pajjalite sati.
  Andhakārena onaddhā, padīpa na gavessatha?

146 常在燃燒[91]中,何喜.何可笑?幽暗[92]之所蔽,何不求光明?

 

147 Passa cittakata bimba, arukāya samussita;
  ātura bahusakappa yassa n’atthi dhuva hiti. (cf. M ii64)

147 觀此粉飾身:[93].一堆骨,疾病.多思惟[94]。絕非常存者。

 

148 Parijiṇṇa ida rūpa, roganiḍḍha pabhagura,
  bhijjati pūtisandeho, maraanta hi jīvita.

148 此衰老形骸,病藪[95]而易壞;朽聚必毀滅,有生終歸死。

 

149 Yān’ imāni apatthāni, alāpūn’ eva sārade.
  Kāpotakāni aṭṭhīni, tāni disvāna kā rati?

149 猶如葫盧瓜,散棄於秋季,骸骨如鴿色,觀此何可樂?

 

150 Aṭṭhīna nagara kata, masalohitalepana;
  yattha jarā ca maccu ca māno makkho ca ohito.

150 此城骨所建,塗以血與肉,儲藏老與死,及慢並虛偽[96]

 

151 Jīranti ve rājarathā sucittā, atho sarīram pi jara upeti.
  Sataña dhammo na jara upeti, santo have sabbhi pavedayanti.

(cf. S.3.3./i.71) 《別譯雜阿含67經》, 《增壹阿含26.6經》

151 盛飾王車亦必朽,此身老邁當亦爾。唯善人法[97]不老朽,善人傳示於善人。

 

152 Appassut’āya puriso, balivaddo va jīrati.
  Masāni tassa vaḍḍhanti, paññā tassa na vaḍḍhati.

152 寡聞之愚人,生長如牡牛,唯增長筋肉,而不增智慧。

 

153 Anekajātisasāra sandhāvissa anibbisa,
  gahakāraka gavesanto, dukkhā jāti punappuna.

[98]153 經多生輪迴,尋求造屋者[99],但未得見之,痛苦再再生。

 

154 Gahakāraka diṭṭho si, puna geha na kāhasi;
  sabbā te phāsukā bhaggā, gahakūṭa visakhita;
  visakhāragata citta, tahāna khayam ajjhagā.

154 已見造屋者!不再造於屋。椽桷[100] 皆毀壞,棟樑[101]亦摧折。我既證無為一切愛盡滅 [102]

 

155 Acaritvā brahmacariya, aladdhā yobbane dhana,
  jiṇṇakoñcā va jhāyanti, khīṇamacche va pallale.

155 少壯不得財,並不修梵行,如池邊老鷺,無魚而萎滅。

 

156 Acaritvā brahmacariya, aladdhā yobbane dhana,
  senti cāpātikhīṇā va, purāṇāni anutthuna. (cp. Dh155)

156 少壯不得財,並不修梵行,臥如破折弓,悲歎於過去。

 

12. Attavaggo 十二、自

157 Attānañce piya jaññā, rakkheyya na surakkhita;
  tiṇṇa aññatara yāma, paijaggeyya paṇḍito.

157 若人知自愛,須善自保護。三時[103]中一時,智者應醒覺。

 

158 Attānam eva pahama, patirūpe nivesaye,
  ath’ aññam anusāseyya, na kilisseyya paṇḍito.

158 第一將自己,安置於正道,然後教他人;賢者始無過。

 

159 Attānañce tathā kayirā, yath’āññam anusāsati,
  sudanto vata dametha, attā hi kira duddamo.

159 若欲誨他者,應如己所行,自制乃制他,克己實最難。

 

160 Attā hi attano nātho, ko hi nātho paro siyā;
  attanā hi sudantena, nātha labhati dullabha.

160 自為自依怙,他人何可依[104]?自己善調御,證難得所依[105]

 

161 Attanā va kata pāpa, attaja attasambhava;
  abhimatthati dummedha, vajira v’asmamaya mai.

161 惡業實由自己作,從自己生而自起。惡業摧壞於愚者,猶如金剛破寶石。

 

162 Yassa accantadussīlya, māluvā sālam iv’ otthata;
  karoti so tath’ attāna, yathā na icchati diso.

162 破戒如蔓蘿,纏覆裟羅樹[106]。彼自如此作,徒快敵者意。

 

163 Sukarāni asādhūni, attano ahitāni ca;
  ya ve hitañca sādhuñca, ta ve paramadukkara.

163 不善事易作,然無益於己;善與利益事,實為極難行。

 

164 Yo sāsana arahata, ariyāna dhammajīvina;
  paikkosati dummedho, diṭṭhi nissāya pāpika,
  phalāni kaṭṭhakasseva, attaghaññāya phallati.

164 惡慧.愚癡人,以其邪見故,侮蔑羅漢教,依正法行者,

以及尊者教,而自取毀滅,如格他格草[107],結果自滅亡。

 

165 Attanā va kata pāpa, attanā sakilissati;
  attanā akata pāpa, attanā va visujjhati;
  suddhī asuddhī paccatta nāñño añña visodhaye.

165 惡實由己作,染污亦由己;由己不作惡,清淨亦由己。淨.不淨依己,他何能淨他?

 

166 Attadattha paratthena, bahunā pi na hāpaye;
  attadattham abhiññāya, sadatthapasuto siyā.

166 莫以利他事,忽於己利益[108]。善知己利者,常專心利益。

 

13. Lokavaggo 十三、世

167 Hīna dhamma na seveyya, pamādena na savase;
  micchādiṭṭhi na seveyya, na siyā lokavaḍḍhano.

167 莫從卑劣法[109]。莫住於放逸。莫隨於邪見。莫增長世俗[110]

 

168 Uttiṭṭhe na-ppamajjeyya, dhamma sucarita care.
  Dhammacārī sukha seti, asmi loke paramhi ca.

168 奮起莫放逸!行正法善行。依正法行者,此世.他世樂。

 

169 Dhamma care sucarita, na na duccarita care.
  Dhammacārī sukha seti, asmi loke paramhi ca. (cp. Dh168)

169 行正法善行。勿行於惡行。依正法行者,此世.他世樂。

 

170 Yathā bubbuaka passe, yathā passe marīcika;
  eva loka avekkhanta, maccurājā na passati.

170 視如水上浮漚,視如海市蜃樓,若人觀世如是,死王不得見他。

 

171 Etha passath’ima loka, citta rājarathūpama;
  yattha bālā visīdanti, natthi sago vijānata.

171 來看這個世界,猶如莊嚴王車。愚人沈湎此中,智者毫無執著。

 

172 Yo ca pubbe pamajjitvā, pacchā so na-ppamajjati;
  so ’ma loka pabhāseti, abbhā mutto va candimā. (cf. M ii104)

172 若人先放逸,但後不放逸。彼照耀此世,如月出雲翳。

 

173 Yassa pāpa kata kamma, kusalena pithīyati,

  so ’ma loka pabhāseti, abbhā mutto va candimā. (cp. Dh172) (cf. M ii104)

173 若作惡業已,覆之以善者。彼照耀此世,如月出雲翳。

 

174 Andhabhūto aya loko, tanuk’ ettha vipassati;
  sakunto jālamutto va, appo saggāya gacchati.

174 此世界盲暝,能得見者少。如鳥脫羅網,鮮有昇天者。

 

175 Has’ādiccapathe yanti, ākāse yanti iddhiyā;
  nīyanti dhīrā lokamhā, jetvā māra savāhini.

175 天鵝飛行太陽道[111],以神通力可行空[112]。智者破魔王魔眷,得能脫離於世間。

 

176 Eka dhamma atītassa, musāvādissa jantuno;
  vitiṇṇaparalokassa, natthi pāpa akāriya.

176 違犯一乘法[113],及說妄語者,不信來世者,則無惡不作。

 

177 Na ve kadariyā devaloka vajanti, bālā have na-ppasasanti dāna.
  Dhīro ca dāna anumodamāno, ten’ eva so hoti sukhī parattha.

177 慳者不生天。愚不讚布施。智者隨喜施,後必得安樂。

 

178 Pathabyā ekarajjena, saggassa gamanena vā,
  sabbalokādhipaccena, sotāpattiphala vara.

178 一統大地者,得生天上者,一切世界主,不及預流[114]勝。

 

14 .Buddhavaggo 十四、佛

179 Yassa jita nāvajīyati, jita assa no yāti koci loke,
  ta Buddham anantagocara, apada kena padena nessatha.

179 彼之勝利無能勝,敗者於世無可從,佛智無邊.無行跡[115],汝復以何而誑惑?

 

180 Yassa jālinī visattikā, tahā natthi kuhiñci netave,
  ta Buddham anantagocara, apada kena padena nessatha. (cp. Dh179)

180 彼已不具於結縛,愛欲難以誘使去,佛智無邊.無行跡,汝復以何而誑惑?

 

181 Ye jhānapasutā dhīrā, nekkhammūpasame ratā;
  devāpi tesa pihayanti, sambuddhāna satīmata.

181 智者修禪定[116],喜出家.寂靜[117],正念.正覺者,天人所敬愛。

 

182 Kiccho manussapailābho, kiccha maccāna jīvita,
  kiccha saddhammasavana, kiccho Buddhāna uppādo.

182 得生人道難,生得壽終難,得聞正法難,遇佛出世難。

 

183 Sabbapāpassa akaraa, kusalassa upasampadā,
  sacittapariyodapana, eta Buddhāna sāsana. (cf. D ii49)

183 一切惡莫作,一切善應行,自調淨其意,是則諸佛教。[118]

 

184 Khantī parama tapo titikkhā, nibbāna parama vadanti Buddhā.
  Na hi pabbajito parūpaghātī, na samao hoti para vihehayanto. (cf. D ii49)

184 諸佛說涅槃最上,忍辱為最高苦行。害他實非出家者,惱他不名為沙門。

 

185 Anūpavādo anūpaghāto, pātimokkhe ca savaro;
  mattaññutā ca bhattasmi, pantañca sayanāsana,
  adhicitte ca āyogo, eta Buddhāna sāsana. (cp. Dh183) (cf. D ii49-50)

185 不誹與不害,嚴持於戒律[119],飲食知節量,遠處而獨居,勤修增上定[120],是為諸佛教。

 

186 Na kahāpaavassena, titti kāmesu vijjati,
  appassādā dukhā kāmā, iti viññāya paṇḍito. (cf. M i130)

186 即使雨金錢,欲心不滿足。智者知淫欲,樂少而苦多!

 

187 Api dibbesu kāmesu, rati so nādhigacchati;
  tahakkhayarato hoti, sammāsambuddhasāvako.

187 故彼於天欲,亦不起希求。正覺者弟子,希滅於愛欲。

 

188 Bahu ve saraa yanti, pabbatāni vanāni ca,
  ārāma-rukkha-cetyāni, manussā bhayatajjitā.

188 諸人恐怖故,去皈依山岳,或依於森林,園苑.樹支提[121]

 

189 N’ eta kho saraa khema, n’ eta saraam uttama,
  n’ eta saraa āgamma, sabbadukkhā pamuccati.

189 此非安穩依,此非最上依,如是皈依者,不離一切苦。

 

190 Yo ca Buddhañca dhammañca, saghañca saraa gato,
  cattāri ariyasaccāni, sammappaññāya passati.

190 若人皈依佛,皈依法及僧,由於正智慧,得見四聖諦。

 

191 Dukkha dukkhasamuppāda, dukkhassa ca atikkama,
  ariyañc’ aṭṭhagika magga, dukkhūpasamagāmina.

191 苦與苦之因,以及苦之滅,並八支聖道,能令苦寂滅[122]

 

192 Eta kho saraa khema, eta saraam uttama,
  eta saraa āgamma, sabbadukkhā pamuccati. (cp. Dh189)

192 此皈依安穩,此皈依無上,如是皈依者,解脫一切苦。

 

193 Dullabho purisājañño, na so sabbattha jāyati,
  yattha so jāyati dhīro, ta kula sukham edhati.

193 聖人[123] 極難得,彼非隨處生;智者所生處[124],家族咸蒙慶。

 

194 Sukho Buddhāna uppādo, sukhā saddhammadesanā,
  sukhā saghassa sāmaggī, samaggāna tapo sukho.

194 諸佛出現樂,演說正法樂,僧伽和合樂,修士和合樂。

 

195 Pūjārahe pūjayato, Buddhe yadi va sāvake,
  papañcasamatikkante, tiṇṇasokapariddave.

195 供養應供者──脫離於虛妄,超越諸憂患,佛及佛弟子。

 

196 Te tādise pūjayato, nibbute akutobhaye,
  na sakkā puñña sakhātu, im’ ettam api kenaci.

196 若供養如是──寂靜無畏者,其所得功德,無能測量者。

 

15.Sukhavaggo 十五、樂

197 Susukha vata jīvāma, verinesu averino;
  verinesu manussesu, viharāma averino.

197 我等實樂生,憎怨中無憎。於憎怨人中,我等無憎住。

 

198 Susukha vata jīvāma, āturesu anāturā;
  āturesu manussesu, viharāma anāturā. (cf.197)

198 我等實樂生,疾病[125]中無病。於疾病人中,我等無病住。

199 Susukha vata jīvāma, ussukesu anussukā;
  ussukesu manussesu, viharāma anussukā. (cf.197)

199 我等實樂生,貪欲中無欲。於貪欲人中,我等無欲住。

 

200 Susukha vata jīvāma, yesa no natthi kiñcana;
  pītibhakkhā bhavissāma, devā ābhassarā yathā. (cf.197)

(cf. S.4.18./i.114;《雜阿含1095經》)

200 我等實樂生,我等無物障[126],我等樂為食,如光音天[127]人。

 

201 Jaya vera pasavati, dukkha seti parājito,
  upasanto sukha seti, hitvā jayaparājaya.

 (cf. S.3.14./i.83; 《雜阿含1236經》,《別譯雜阿含63經》

201 勝利生憎怨,敗者住苦惱。勝.敗兩俱捨,和靜[128]住安樂。

 

202  Natthi rāgasamo aggi, natthi dosasamo kali,
  natthi khandhasamā dukkhā, natthi santipara sukha.

202無火如貪欲,無惡如瞋恨,無苦如蘊,無樂勝寂靜[129]

 

203 Jighacchāparamā rogā, sakhāraparamā dukhā.
  Eta ñatvā yathābhūta, nibbāna parama sukha.

203 飢為最大病,[130]為最大苦;如實知此已,涅槃樂最上。

 

204 Ārogyaparamā lābhā, santuṭṭhiparama dhana,
  vissāsaparamā ñāti, nibbāna parama sukha. (cp. Dh203)

204 無病最上利,知足最上財,信賴最上親,涅槃最上樂。

 

205 Pavivekarasa pītvā, rasa upasamassa ca,
  niddaro hoti nippāpo, dhammapītirasa piva.

205 已飲獨居味,以及寂靜味,喜飲於法味,離怖畏去惡。

 

206 Sāhu dassanam ariyāna, sannivāso sadā sukho,
  adassanena bālāna, niccam eva sukhī siyā.

206 善哉見聖者,與彼同住樂。由不見愚人,彼即常歡樂。

 

207 Bālasagatacārī hi, dīgham addhāna socati,
  dukkho bālehi savāso, amitten’eva sabbadā.
  Dhīro ca sukhasavāso, ñātīna va samāgamo.

207 與愚者同行,長時處憂悲。與愚同住苦,如與敵同居。與智者同住,樂如會親族。

 

208 Tasmā hi--
  Dhīrañca paññañca bahussutañca, dhorayhasīla vatavantamariya,
  ta tādisa sappurisa sumedha, bhajetha nakkhattapatha va candimā.

208 是故真實:賢者.智者.多聞者,持戒虔誠與聖者,

從斯善人賢慧遊,猶如月從於星道。

 

16. Piyavaggo 十六、喜

209 Ayoge yuñja attāna, yogasmiñca ayojaya,
  attha hitvā piyaggāhī, pihet’ attānuyogina.

209 專事不當事,不事於應修,棄善.趨愛欲,卻羨自勉者[131]

 

210 Mā piyehi samāgañchi, appiyehi kudācana.
  Piyāna adassana dukkha, appiyānañca dassana.

210 莫結交愛人,莫結不愛人。不見愛人苦,見憎人亦苦。

 

211 Tasmā piya na kayirātha, piyāpāyo hi pāpako;
  ganthā tesa na vijjanti, yesa natthi piyāppiya.

211 是故莫愛著,愛別離為苦。若無愛與憎,彼即無羈縛。

 

212 Piyato jāyate soko piyato jāyatī bhaya,
  piyato vippamuttassa natthi soko kuto bhaya.
212 從喜愛生憂,從喜愛生怖;離喜愛無憂,何處有恐怖。

 

213 Pemato jāyate soko pemato jāyatī bhaya,
  pemato vippamuttassa natthi soko kuto bhaya. (cp. Dh212)

213 從親愛生憂,從親愛生怖;離親愛無憂,何處有恐怖。

 

214 Ratiyā jāyate soko, ratiyā jāyatī bhaya,
  ratiyā vippamuttassa, natthi soko kuto bhaya. (cp. Dh212)

214 從貪欲生憂,從貪欲生怖;離貪欲無憂,何處有恐怖。

 

215 Kāmato jāyate soko, kāmato jāyatī bhaya,
  kāmato vippamuttassa, natthi soko kuto bhaya. (cp. Dh212)

215 從欲樂生憂,從欲樂生怖;離欲樂無憂,何處有恐怖。

 

216 Tahāya jāyate soko, tahāya jāyatī bhaya,
  tahāya vippamuttassa, natthi soko kuto bhaya. (cp. Dh212)

216 從愛欲生憂,從愛欲生怖;離愛欲無憂,何處有恐怖。

 

217 Sīladassanasampanna, dhammaṭṭha saccavedina,
  attano kamma kubbāna, ta jano kurute piya.

217 具戒及正見,住[132] 知真諦,圓滿自所行,彼為世人愛。

 

218 Chandajāto anakkhāte, manasā ca phuo siyā,
  kāmesu ca appaibaddhacitto, uddhasoto ti vuccati.

218 渴求離言法[133],充滿思慮心,諸欲心不著,是名上流人[134]

 

219 Cirappavāsi purisa, dūrato sotthim āgata,
  ñātimittā suhajjā ca, abhinandanti āgata.

219 久客異鄉者,自遠處安歸,親友與知識,歡喜而迎彼。

 

219 Cirappavāsi purisa, dūrato sotthim āgata,
  ñātimittā suhajjā ca, abhinandanti āgata.

220 造福亦如是,從此生彼界,福業如親友,以迎愛者來。

 

17. Kodhavaggo 十七、忿

221 Kodha jahe vippajaheyya māna, saññojana sabbam atikkameyya;
  ta nāmarūpasmim asajjamāna, akiñcana nānupatanti dukkhā.

(cf. S.1.34./i.23; 《雜阿含1286經》,《別譯雜阿含284經》)

221 捨棄於忿怒,除滅於我慢,解脫一切[135],不執著.[136],彼無一物者,苦不能相隨。

 

222 Yo ve uppatita kodha, ratha bhanta va dhāraye,
  tam aha sārathi brūmi, rasmiggāho itaro jano.

222 若能抑忿發,如止急行車,是名善御者,餘為執韁人。

 

223 Akkodhena jine kodha, asādhu sādhunā jine,
  jine kadariya dānena, saccen’ālikavādina.

223 以不忿勝忿。以善勝不善。以施勝慳吝。以實勝虛妄。

 

224 Sacca bhae na kujjheyya, dajjā appampi yācito,
  etehi tīhi hānehi, gacche devāna santike.

224 諦語[137].不瞋恚,分施與乞者;以如是三事,能生於諸天。

 

225 Ahisakā ye munayo, nicca kāyena savutā,
  te yanti accuta hāna, yattha gantvā na socare.

225 彼無害牟尼,常調伏其身,到達不死境無有悲憂處。

 

226 Sadā jāgaramānāna, ahorattānusikkhina,
  nibbāna adhimuttāna, attha gacchanti āsavā.

226 恆常醒覺者,日夜勤修學,志向於涅槃,息滅諸煩惱。

 

227 Porāṇam eta Atula, n’ eta ajjatanam iva,
  nindanti tuhi āsīna, nindanti bahubhāṇina,
  mitabhāṇinam pi nindanti, natthi loke anindito.

227 阿多羅[138]應知:此非今日事,古語已有之。默然為人誹,

多語為人誹,寡言為人誹;不為誹謗者,斯世實無有。

 

228 Na c’āhu na ca bhavissati, na c’etarahi vijjati,
  ekanta nindito poso, ekanta vā pasasito.

228 全被人誹者,或全被讚者,非曾有.當有[139],現在亦無有。

 

229 Yañce viññū pasasanti, anuvicca suve suve,
  acchiddavutti medhāvi, paññāsīlasamāhita.

229 若人朝朝自反省,行無瑕疵並賢明,智慧.戒行兼具者,彼為智人所稱讚。

 

230 Nekkha jambonadasseva, ko ta ninditum arahati;
  devā pi na pasasanti, Brahmunā pi pasasito. (cf. A ii8)

230 品如閻浮金[140],誰得誹辱之?彼為婆羅門,諸天所稱讚。

 

231 Kāyappakopa rakkheyya, kāyena savuto siyā,
  kāyaduccarita hitvā, kāyena sucarita care.

231 攝護身忿怒,調伏於身行。捨離身惡行,以身修善行。

 

232 Vacīpakopa rakkheyya, vācāya savuto siyā,
  vacīduccarita hitvā, vācāya sucarita care. (cp. Dh231)

232 攝護語忿怒,調伏於語行。捨離語惡行,以語修善行。

 

233 Manopakopa rakkheyya, manasā savuto siyā,
  manoduccarita hitvā, manasā sucarita care. (cp. Dh231)

233 攝護意忿怒,調伏於意行。捨離意惡行,以意修善行。

 

234 Kāyena savutā dhīrā, atho vācāya savutā,
  manasā savutā dhīrā, te ve suparisavutā.

234 智者身調伏,亦復語調伏,於意亦調伏,實一切調伏。

 

18. Malavaggo 十八、垢

235 Paṇḍupalāsova dāni si, yamapurisā pi ca ta upaṭṭhitā,
  uyyogamukhe ca tiṭṭhasi, pātheyyam pi ca te na vijjati.

235 汝今已似枯燋葉,閻魔使者近身邊。汝已佇立死門前,旅途[141]汝亦無資糧。

 

236 So karohi dīpam attano, khippa vāyama paṇḍito bhava,
  niddhantamalo anagao, dibba ariyabhūmi ehisi.

236 汝宜自造安全洲,迅速精勤為智者。拂除塵垢無煩惱,得達諸天之聖境[142]

 

237 Upanītavayo ca dāni si, sampayāto si Yamassa santike,
  vāso pi ca te natthi antarā, pātheyyam pi ca te na vijjati.  (cp. Dh235)

237 汝今壽命行已終,汝已移步近閻魔。道中既無停息處,旅途汝亦無資糧。

 

238 So karohi dīpam attano, khippa vāyama paṇḍito bhava,
  niddhantamalo anagao, na puna jātijara upehisi. (cp. Dh236)

238 汝宜自造安全洲,迅速精勤為智者。拂除塵垢無煩惱,

不復重來生與老。

239 Anupubbena medhāvī, thokathoka khae khae,
  kammāro rajatasseva, niddhame malam attano.

239 剎那.剎那間,智者分分除,漸拂自垢穢,如冶工鍛金。

 

240 Ayasā va mala samuṭṭhita, taduṭṭhāya tam eva khādati,
  eva atidhonacārina, sakakammāni nayanti duggati.

240 如鐵自生鏽,生已自腐蝕,犯罪者亦爾,自業導惡趣。

 

241 Asajjhāyamalā mantā, anuṭṭhānamalā gharā;
  mala vaṇṇassa kosajja, pamādo rakkhato mala. (cf. A iv195)

241 不誦經典穢,不勤為家穢,懶惰為色穢,放逸護衛穢[143]

 

242 Mal’ itthiyā duccarita, macchera dadato mala;
  malā ve pāpakā dhammā, asmi loke paramhi ca. (cf. A iv195)

242 邪行婦人穢,吝嗇施者穢。此界及他界,惡法實為穢。

 

243 Tato malā malatara, avijjā parama mala,
  eta mala pahantvāna, nimmalā hotha bhikkhavo. (cf. A iv195)

243 此等諸垢中,無明垢為最,汝當除此垢,成無垢比丘!

 

244 Sujīva ahirikena, kākasūrena dhasinā;
  pakkhandinā pagabbhena, sakiliṭṭhena jīvita.

244 生活無慚愧,鹵莽如烏鴉,詆毀於他人,大膽自誇張,傲慢邪惡者,其人生活易。

 

245 Hirīmatā ca dujjīva, nicca sucigavesinā;
  alīnen’ appagabbhena, suddhājīvena passatā.

245 生活於慚愧,常求於清淨,不著欲謙遜,住清淨生活,富於識見者,其人生活難[144]

 

246 Yo pāṇa atipāteti, musāvādañca bhāsati,
  loke adinna ādiyati, paradārañca gacchati. (cf. A iii205)

246 若人於世界,殺生.說妄語,取人所不與,犯於別人妻。

 

247 Surāmerayapānañca, yo naro anuyuñjati,
  idh’eva-m-eso lokasmi, mūla khaati attano. (cf. A iii205)

247 及耽湎飲酒,行為如是者,即於此世界,毀掘自善根。

 

248 Eva bho purisa jānāhi: pāpadhammā asaññatā;
  mā ta lobho adhammo ca, cira dukkhāya randhayu.

248 如是汝應知:不制則為惡;莫貪與非法,自陷於永苦。

 

249 Dadāti ve yathāsaddha yathāpasādana jano,
  tattha yo maku bhavati, paresa pānabhojane,
  na so divā vā ratti vā, samādhi adhigacchati.

249 若信樂故施。心嫉他得食,彼於晝或夜,不得入三昧。

 

250 Yassa c’eta samucchinna, mūlaghacca samūhata,
  sa ve divā vā ratti vā, samādhi adhigacchati. (cp. Dh249)

250 若斬斷此心,拔根及除滅,則於晝或夜,彼得入三昧。

 

251 Natthi rāgasamo aggi, natthi dosasamo gaho,
  natthi mohasama jāla, natthi tahāsamā nadī. (cp. Dh202)

251 無火等於貪欲,無執著如瞋恚,無網等於愚癡,無河流如愛欲。[145]

 

252 Sudassa vajjam aññesa, attano pana duddasa,
  paresa hi so vajjāni, opunāti yathā bhusa;
  attano pana chādeti, kali va kitavā saho.

252 易見他人過,自見則為難。揚惡如颺糠,已過則覆匿,如彼狡博者[146],隱匿其格利[147]

 

253 Paravajjānupassissa, nicca ujjhānasaññino,
  āsavā tassa vaḍḍhanti, ārā so āsavakkhayā.

253 若見他人過,心常易忿[148]者,增長於煩惱;去斷惑遠矣。

 

254 Ākāseva pada natthi, samao natthi bāhiro,
  papañcābhiratā pajā, nippapañcā Tathāgatā.

254 虛空無道跡,外道無沙門。眾生喜虛妄,如來無虛妄。

 

255 Ākāseva pada natthi, samao natthi bāhiro, (cp. Dh254)
  sakhārā sassatā natthi, natthi Buddhānam iñjita.

255 虛空無道跡,外道無沙門。五蘊無常住,諸佛無動亂。

 

19. Dhammaṭṭhavaggo 十九、法 [149]

256 Na tena hoti dhammaṭṭho, yen’ attha sahasā naye,
  yo ca attha anatthañca, ubho niccheyya paṇḍito.

256 鹵莽處事故,不為法住者。智者應辨別──孰正與孰邪。

 

257 Asāhasena dhammena, samena nayatī pare,
  dhammassa gutto medhāvī, “dhammaṭṭho” ti pavuccati.

257 導人不鹵莽,如法而公平,智者護於法,是名法住者。

 

258 Na tena paṇḍito hoti, yāvatā bahu bhāsati,
  khemī averī abhayo “paṇḍito” ti pavuccati.

258 不以多言故,彼即為智者。安靜無怨怖,是名為智者。

 

259 Na tāvatā dhammadharo, yāvatā bahu bhāsati,
  yo ca appam pi sutvāna, dhamma kāyena passati,
  sa ve dhammadharo hoti, yo dhamma nappamajjati. (cp. Dh258)

259 不以多言故,彼為持法者。彼雖聞少分,但由身見法[150],於法不放逸,是名持法者。

 

260 Na tena thero hoti, yen’ assa palita siro,
  paripakko vayo tassa, “moghajiṇṇo” ti vuccati.

260 不因彼白頭,即得為長老。彼年齡虛熟,徒有長老名。

 

261 Yamhi saccañca dhammo ca, ahisā saññamo damo,
  sa ve vantamalo dhīro, “thero” ti pavuccati.

261 於彼具真實,具法[151]不殺生,節制並調伏,彼有智慧人。除滅諸垢穢,實名為長老。

 

262 Na vākkaraamattena, vaṇṇapokkharatāya vā,
  sādhurūpo naro hoti, issukī maccharī saho.

262 ..虛偽者,雖以其辯才,或由相端嚴,不為善良人。

 

263 Yassa c’eta samucchinna, mūlaghacca samūhata,
  sa vantadoso medhāvī, “sādhurūpo” ti vuccati. (cp. Dh250)

263 若斬斷此心,拔根及除滅,彼捨瞋智者,名為善良人。

 

264 Na muṇḍakena samao, abbato alika bhaa;
  icchālobhasamāpanno, samao ki bhavissati.

264 若破戒妄語,削髮非沙門。充滿欲與貪,云何為沙門?

 

265 Yo ca sameti pāpāni, authūlāni sabbaso;
  samitattā hi pāpāna, “samao” ti pavuccati.

265 彼息滅諸惡──無論大與小,因息滅諸惡,故名為沙門。

 

266 Na tena bhikkhu hoti, yāvatā bhikkhate pare;
  vissa dhamma samādāya, bhikkhu hoti na tāvatā.

 (cf. S.7.20./ i.182; 《雜阿含97經》,《別譯雜阿含263經》)

266 僅向他行乞,不即是比丘。行宗教法儀,亦不為比丘。

 

267 Yo ’dha puññañca pāpañca, bāhetvā brahmacariyavā,
  sakhāya loke carati, sa ve “bhikkhū”ti vuccati. (cf. S.7.20./i.182; 《雜阿含97經》,《別譯雜阿含263經》)

267 僅捨善與惡,修於梵行者,以知住此世[152],彼實名比丘。

 

268 Na monena muni hoti, mūḷharūpo aviddasu;
  Yo ca tula va paggayha, varam ādāya paṇḍito.

268 愚昧無知者,不以默然故,而名為牟尼。智者如權衡[153]

 

269 Pāpāni parivajjeti, sa muni tena so muni;
  yo munāti ubho loke, “muni” tena pavuccati.

269 捨惡取其善,乃得為牟尼。彼知於兩界[154],故稱為牟尼。

 

270 Na tena ariyo hoti, yena pāṇāni hisati;
  ahisā sabbapāṇāna, “ariyo” ti pavuccati.

270 彼人非聖賢,以其殺生故。不害諸眾生,是名為聖者。

 

271 Na sīlabbatamattena, bāhusaccena vā puna,
  atha vā samādhilābhena, viviccasayanena vā.

271 不以戒律行,或由於多聞,或由證三昧,或由於獨居,

 

272 Phusāmi nekkhammasukha, aputhujjanasevita,
  bhikkhu vissāsamāpādi appatto āsavakkhaya.

272 謂:「受出家樂[155],非凡夫所能」。汝等漏未盡,莫生保信想[156]

 

20. Maggavaggo 二十、道

273 Maggān’ aṭṭhagiko seṭṭho, saccāna caturo padā,
  virāgo seṭṭho dhammāna, dipadāna